Vilniaus dokumentinių filmų festivalio pagrindinėje programoje – kintantys kino, gamtos ir politikos kraštovaizdžiai

Šiais metais Vilniaus dokumentinių filmų festivalis iš renginiais gausaus rudens persikelia į žiemą ir įdėmiau pažindintis su dokumentiniu kinu kviečia lapkričio 27 d. – gruodžio 7 d. Neatsitiktinai pagrindinė festivalio programa kreipia žvilgsnį į kintančio pasaulio kontūrus, atverdama erdvų ir įvairų kinematografinių eksperimentų, gamtos bei politinių slinkčių kraštovaizdį. 

„Kraštovaizdis šių metų programoje atsiskleidžia kaip ypatingo jautrumo ir įtampos laukas. Kerinčius ir trapius gamtos kontūrus keičia grėsmės nuojautos persmelktos politinės dykros, o joms vilties pažadą suteikia neišsenkančią vaizduotę ir kūrybingumą liudijantys kinematografiniai peizažai“, – pagrindinę programą pristato festivalio vadovė ir programos sudarytoja Eglė Maceinaitė.

Jautrumo ir įtampos teritorijos – laikmečio ir nykstančios gamtos peizažai

Pagrindinėje festivalio programoje pristatomi naujausi dokumentiniai pasakojimai, pastaraisiais metais apkeliavę pagrindinius kino festivalius visame pasaulyje. Filmų peizažai driekiasi nuo Balkanų regiono, Šiaurės Amerikos žemyno iki Vidurio Rytų ir Azijos šalių. Tykūs horizontai slepia politinę įtampą ir skaudžias karo žaizdas („Kraštovaizdis ir įniršis“, rež. Nicole Vögele), o švarūs Jeruzalės miesto kontūrai – šaltą ir racionalią agresoriaus ranką („Akmens valdžia“, rež. Danae Elon).

Įelektrinto laiko nuotaikas perteikia destruktyvų amerikietiškąjį kapitalizmą apnuoginančios asmeninės istorijos („Įkalčiai“, rež. Lee Anne Schmitt), o muzikinį vaizdo klipą primenantis naujienų portalų ir socialinės medijos vaizdų koliažas su tikrais ir išgalvotais veikėjais perrašo 247 metus trunkančią afroamerikiečių istoriją JAV („BLKNWS: sąlygos ir nuostatai“, rež. Kahlil Joseph).

Eižintys ir trupantys gamtovaizdžiai klimato kaitos akivaizdoje veriasi filmuose „Septyni pasivaikščiojimai su Marku Brownu“ (rež. Vincent Barré, Pierre Creton) bei „Noktiurnai“ (rež. Anirban Dutta, Anupama Srinivasan). Hipnotizuojantis pasakojimas apie paleobotaniko ir drugių tyrinėtojos kasdienybę atskleidžia vienuolišką pasišventimą profesijai, apdovanojančiai priartėjimu prie subtilių ir trapių grožio pavidalų. Atsidavimo ir tarnystės temos jautriai fiksuojamos ir stebimosios dokumentikos meistro, japonų režisieriaus Kazuhiro Soda filme „Gokogu šventyklos katės“. Šinto saloje besisukiojantys vietiniai ir atvykstantys turistai skirtingai reaguoja į šventyklos teritorijoje įsikūrusias kates, o neskubrus kameros žvilgsnis lengvais štrichais piešia bendrystėje su skirtingomis gamtos formomis sugyvenančios japonų tautos portretą. 

Trumpametražių filmų programos – tarp tikrovės ir vaizduotės

Trumpametražių filmų horizonte – dvi eksperimentinių filmų programos, trinančios dokumentikos ir fikcijos ribas. Pirmojoje – kūną ir jusles provokuojantys filmai. Sutemose skendintis pasaulis leis prisiliesti prie pirmykščių bendruomenių būsenų. Kino juostoje įamžinti saulės užtemimai trijose skirtingose laiko zonose tirpdo ribą tarp tikrovės ir įsivaizduojamybės („Ryjama saulė“, rež. Kevin Jerome Everson). Kubos ekonominės krizės metu be elektros gyvenančių žmonių kasdienybė virsta nesibaigiančiu sapnu („Istorija rašoma naktį“, rež. Alejandro Alonso Estrella), o Vakarų Afrikos pakrantėje atgijęs balsas iš monokultūrinės bananų plantacijos budina snaudžiantį ekonerimą („Šimtagalvis drakonas“, Samuel Delgado, Helena Girón).

Antrojoje programoje tyrinėjama miesto atminties tema – archyviniai ir šių laikų vaizdai jungiasi į vientisą sociopolitinių įtampų kaleidoskopą. Filmuose juntamos pasibaigusių, bręstančių arba vykstančių karų pasekmės – nuo pacifistinių būdų išvengti karo prievolės Balkanų kare praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje („Pabėgimas pro gegutės lizdą“, rež. Nikola Ilić) iki radikalinėjančios dešiniosios politinės krypties Vokietijoje („Žvilgsnis į praeitį“, rež. Daniel Asadi Faezi, Mila Zhluktenko). Tuo tarpu ukrainiečių režisieriaus Sashko Protyaho filmas „Dainos apie karą“ fiksuoja tebevykstančio karo realybę, kurioje mylimų miestų griuvėsiuose toliau ginama tautos kultūrinė dvasia ir nematerialusis turtas.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiais metais vyks lapkričio 27 d. – gruodžio 7 d. Daugiau informacijos – festivalio svetainėje www.vdff.lt. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, asociacija LATGA, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.

„Vilniaus dokumentinių filmų festivalio“ pranešimas spaudai.