Venecijos kino festivalyje – režisieriaus T. Tamošaičio virtualios realybės kūrinys ir režisierės G. Žickytės dokumentinis filmas

Rugsėjo 2-4 dienomis Venecijos kino festivalyje vykusioje tarptautinėje projektų finansavimo mugėje „Venice Gap-Financing Market“ pristatyti du lietuviški filmai: režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės animacinis filmas „Gėdos akys“ bei režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis projektas „Für Irena“. „Venice Gap-Financing Market“ – prestižinė ir viena svarbiausių finansavimo mugių pasaulyje. Iš šiemet pateiktų daugiau nei 240 projektų atrinkta 16 virtualios realybės ir 33 vaidybiniai bei dokumentiniai projektai.

Virtualios realybės animacinis filmas „Gėdos akys“ – tai Lietuvos (studija JONI ART) ir Prancūzijos (studija INSOMNIAK) bendros gamybos projektas. Filmo režisierius Tomas Tamošaitis, scenarijaus autoriai Tomas Tamošaitis ir Emmanuel Rouglan, dailininkė Skirmanta Jakaitė.

Filmas pasakoja 14-metės paauglės Beakės, hospitalizuotos problemiškų paauglių ligoninėje, istoriją. Beakė turi elgesio sutrikimų ir serga anoreksija. Kai ligoninės seselė bando ją pamaitinti, prievarta pažadina mergaitės vaikystės traumas ir ji po truputį pradeda prarasti realybės suvokimą.

Viena pagrindinių filmo temų – gėda, kylanti iš baimės būti nesuprastam, atsirandanti iš jausmo, kai esi nuolat stebimas ir teisiamas kitų, kad priklausai nuo jų nuomonės. Filme „Gėdos akys“ žiūrovas taps pagrindiniu jo personažu ir pasiners į istoriją, kurios struktūra subtiliai keisis priklausomai nuo žiūrovo reakcijų, o pats filmas leis pamatyti problemiškų paauglių pasaulį iš vidaus.

Kitas Venecijos kino festivalyje vykusioje finansavimo mugėje pristatytas filmas - G. Žickytės dokumentinis filmas „Für Irena“. Tai itin jautrus ir asmeniškas pasakojimas apie neseniai iškeliavusią, žinomą lietuvių teatrologę, germanistę, profesorę Ireną Veisaitę. Per stebuklą išgyvenusi Holokaustą, patyrusi karo ir sovietinio režimo siaubą, Irena nepasidavė nevilčiai ir visą gyvenimą ieškojo šviesos bei ją skleidė kitiems, visada liko ištikima humanistinėms vertybėms. Anot jos, norint judėti pirmyn, reikia išmokti mylėti ir atleisti.

"Niekada nekeršyk", - ištarė I. Veisaitės motina dukrai, prieš naciams ją nužudant.

Anot G. Žickytės, šie žodžiai, saugoję Ireną nuo aklos neapykantos net tamsiausiomis jos gyvenimo valandomis, šiandien kaip niekad reikalauja įsiklausymo.

“Irenos išmintis ir šviesa, kaip ir pats filmas apie ją man tampa be galo svarbus. Man labai trūksta Irenos, jos įžvalgų šiuo sudėtingu karo metu. Dar prieš dvejus metus, filmuojant ji prasitarė, kad jaučia, jog visuomenės nuotaikos – kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą. Atrodo, kad viskas, apie ką Irena kalbėjo, dabar pradeda pildytis“, - sako G. Žickytė.

Abiejų filmų premjeros numatomos 2023 metais.