„Scanoramos“ startas – jau šį ketvirtadienį: savo rekomendacijomis dalijasi žinomi kino gerbėjai

Jau šią savaitę, lapkričio 6 dieną, prasideda didžiausia rudens kino šventė – Europos kino festivalis „Scanorama“. Likus kelioms dienoms iki festivalio pradžios, žinomi žmonės dalijasi savo įspūdžiais ir rekomendacijomis, ko negalima praleisti šių metų „Scanoramoje“. 

„Scanoramą 2025“ atvers festivalio gerbėjams puikiai pažįstamo islandų režisieriaus Hlynuro Pálmasono filmas „Ką palieka meilė“. Nepraleisti švelnios ir filosofiškos dramos rekomenduoja LRT.lt kultūros žurnalistė, aktorė, Europos kino akademijos narė Aistė Diržiūtė Rimkė:

„Filmo pavadinimas nuteikia sentimentaliai ir liūdnai, tad paradoksalu, jog filmas sušildo. It tas islandiškas megztinis, nors ir „kandančia“ vilna, bet nepamainomas šiaurėje, geografinėje ar mentalinėje. Būtent santykių šiaurėje atsidūrę ir pagrindiniai filmo veikėjai, išgyvenantys skyrybas.

Tą buvimą „tarp“ labai paprastai, bet savitai ir užčiuopia H. Pálmasonas. Šviesus liūdesys, viltis ir neviltis, o svarbiausia – meilė, kuri pasilieka, galbūt banali, galbūt paprasta, galbūt nesuprantama, bet tikra. Na, ir truputis islandiškos magijos horizonte.“

Temų įvairiapusiškumas

Kino kritikas Gediminas Kukta atskleidžia, kad jo lūkesčiai prieš festivalį apima daug polių, todėl ir laukiamų filmų sąraše – skirtingos ir įvairias temas apimančios juostos.

„Šiemet festivalyje labiausiai laukiu lldikó Enyedi „Tyliosios draugės“, bet ir Radu Jude’s „Drakulos“. Maciejaus J. Drygaso „Traukinių“, bet ir Oleksijaus Radynskio „Specialiosios operacijos“. Manto Verbiejaus „Smėlio tavo plaukuose“, bet ir Davido Lyncho „Vidinės imperijos“. Lilianos Cavani retrospektyvos, bet ir „Pagrindinio konkurso“ programos, kurioje rodomi režisierių pirmieji, antrieji ar tretieji filmai“, – artėjant „Scanoramai“ sako G. Kukta.

Dainų autorė ir atlikėja Ieva Narkutė kviečia pamatyti Kanuose pristatytą prancūzų režisierės Alexe Poukine filmą „Kika“, pasakojantį apie vienišų mamų realybę ir jų nelengvą kelią į ekonominę nepriklausomybę:

„Jeigu šiemet iš festivalio programos išsirinksite „Kiką“, išvysite filmą apie kūną ir sielą. Filmą, kuris labai labai švelniai pasakoja apie žmonių rūpestį vieni kitais ir pačias įvairiausias jo formas. Pamatysite daug keistų, gal trikdančių scenų, bet visos jos turės vidinę motyvaciją, todėl bus labai aišku, kodėl kadre vyksta tai, kas vyksta. Nes kartais takelis į sielą eina per kūną skausmo magistralėmis, ir nieko čia nepadarysi.“

Nuo komedijos iki estetikos perlo

Savo rekomendacija dalijasi ir „Kino maniakas“ – jaunosios kino bendruomenės balsas, kurio vardu kalba kino mylėtojas Mykolas Diržinauskas. Jis atkreipia dėmesį į savitumu išsiskiriantį suomių kiną, kuriam atstovauja filmas „100 litrų aukso“:

„Pasakojimas apie dviejų sesių santykius gaminant stiprų suomių alkoholinį gėrimą sahti yra visai įdomus tarpusavio ryšio perteikimo pasirinkimas. Filme analizuojamos ne tik giminingų ryšių santykių temos, bet ir Lietuvai itin svarbi tema – alkoholizmas.

Turiu pabrėžti, kad tai yra komedija, tad gilių analizių čia nerasite, tačiau ir pasijuokti per daug negalėsite. „100 litrų aukso“ balansuoja kažkur per vidurį. Stilizuotos spalvos, komiškos situacijos ir gilesnių minčių užuomazgos padengia šią kino juostą magiška skraiste, po kuria žiūrovai galės ieškoti savojo šio filmo rakto.“

Tuo metu dėmesį į estetikos perlą – prancūzų režisierės Lucile Hadžihalilović filmą – „Ledo bokštas“ atkreipia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.

„Ne visos pasakos turi gražią pabaigą, malonūs sapnai kartais virsta košmarais ir net gražiausi burtai suveikia kaip prakeiksmas. Žiūrint šį filmą, svarbu nepamiršti, kad estetiškai lėtas, kėdėje tarsi užliūliuojantis potyris iš tiesų ne migdo, o gan grubiai pažadina apsiblaususį žvilgsnį. Ir tarsi sako, kad tiek ekrane, tiek gyvenime pilna dviprasmybių“, – įspūdžiais dalijasi D. Bulbenkaitė.

Tęsti jau pradėtą pažintį

Į „Scanoramą“ sugrįžta ir dar vienas pažįstamas vardas – prancūzų režisierius Quentinas Dupieuxas. Šiemet festivalyje bus rodoma meno industrijos pasaulį ir spektaklių ištroškusią, vienišumo kamuojamą visuomenę kritikuojanti režisieriaus juosta „Nutikimas su fortepijonu“, apie kurią mintimis dalijasi aktorius Darius Gumauskas:

„Iš ankstesnių „Scanoramos“ festivalių Dupiexą atsimenu kaip labai keistų filmų režisierių. Ir šį kartą jis toks, tik, atrodytų, vėl sukūręs naują metodą, nes iš pradžių nesupranti, kaip tą priimti, bet pakliūni į unikalų menininko pasaulį su savo vidine logika, pripranti prie žaidimo taisyklių, supranti, koks jis tragikomiškas ir liūdnas. Ir šiuolaikiškas. Ir toks keistas, kad negali atitraukti akių.“

Europos kino festivalis „Scanorama“ vyks lapkričio 6–23 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Gargžduose, Vilkaviškyje ir Visagine.

„Scanoramos“ pranešimas spaudai.

Viršelio nuotraukos autorius Modestas Endriuška.