Planuojamas „ekultūra“ platformos startas – jau gegužę: atvers didžiausią skaitmeninę Lietuvos kultūros erdvę

Lietuvoje kuriama nauja nacionalinė platforma „ekultūra“ jau kitų metų gegužę atvers vieningą prieigą prie šalies skaitmeninių ir skaitmenintų kultūros šaltinių. Tai iki šiol didžiausias tokio pobūdžio projektas mūsų šalyje, kurį įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) kartu su Lietuvos kino centru prie Kultūros ministerijos ir dar daugiau nei dvidešimt kultūros institucijų.

Vienoje vietoje – virš milijono kultūrinių atradimų

„Šiandien kultūros turinys glūdi skirtingų organizacijų skaitmeniniuose ir fiziniuose archyvuose. Nors jis yra vertingas, įvairus ir aktualus, vis dėlto sunkiai randamas ar pasiekiamas tik profesionalams. Kuriama platforma šią situaciją iš esmės pakeis, nes „ekultūra“ gimė iš siekio sutelkti Lietuvos kultūrą į vieną lengvai pasiekiamą, šiuolaikišką ir atvirą erdvę”, – sako projektą vykdančios LNB generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Nuo 2023 m. projektas „ekultūra“ įgyvendinamas keliais etapais: pirmiausia sutvarkyti organizaciniai ir technologiniai pagrindai, suburti partneriai, o šiandien vykdomi duomenų parengimo, programavimo ir intensyvaus turinio kaupimo darbai. Kartu su jais startuoja platformos viešinimas, tęsiamas partnerių įtraukimo procesas – rengiamos diskusijos, dirbtuvės, susitikimai su kultūros, švietimo ir technologijų sektoriaus atstovais.

Platformos kūrėjai pabrėžia, kad „ekultūra“ – bendras projektas, kuriame svarbus kiekvienas partneris: nuo didžiųjų nacionalinių institucijų iki regioninių muziejų ir savivaldybių bibliotekų. Į vieną vietą jungiamos skirtingos kultūros formos – audiovizualiniai kūriniai, scenos menai, kinas, 3D objektai ir kita medžiaga, todėl platforma atvers kur kas platesnį kultūrinio turinio lauką. Projektas yra atviras, tad ateityje prie jo galės prisijungti nauji partneriai, dar labiau praplėsdami turinio spektrą ir prieinamumą.

Šiuo metu jau sukaupta daugiau nei 1 mln. kultūrinių objektų. Tarp jų – ir virtualūs trimačiai (3D) išskirtinę vertę turintys statiniai, pirmą kartą taip gausiai pristatomi vartotojams, ir audiovizualinio turinio kolekcijos, kurioms skiriama itin daug dėmesio. Prie turinio įvairovės prisidės Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, platformos vartotojams pristatysiantis 1957–1998 m. lietuviškos kino klasikos vaidybinius, dokumentinius ir animacinius filmus – XX a. lietuvių kino aukso fondą.

„Džiaugiamės, kad netrukus daugiau nei 50 restauruotų ir skaitmenintų kino klasikos filmų bus prieinami „ekultūros“ platformoje. Lietuvos kino centras ne tik atveria šią filmų kolekciją, bet ir siekia, kad ji būtų patraukli įvairioms auditorijoms. Todėl platformoje bus pristatyta ir kuruota šeimai skirta programa, lydima kino kritikų ir specialistų parengtos medžiagos, padėsiančios tėvams kartu su vaikais giliau pažinti atrinktus filmus“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.

Startas – 2026 m. gegužę, balandis – mėnuo testavimui

Numatoma, kad platforma visuomenei bus pristatyta 2026 m. gegužę. Iki to laiko veiks projekto informacinė svetainė www.ekultura.lt, kurioje galima sužinoti apie projekto eigą, partnerius, vykstančius renginius ir artimiausius planus.

„Kiekviena kultūros institucija turi savo istorijas, o „ekultūra“ jas sujungs į bendrą pasakojimą. Norime, kad šis pasakojimas būtų gyvas – nuolat pildomas ir pasiekiamas kuo platesnei auditorijai. Platforma „ekultūra“ taps tiltu tarp praeities ir dabarties, tarp istorinių ir naujų atradimų“, – sako A. Žilinskienė.

Balandį planuojamas platformos testavimas, prie kurio bus kviečiami prisijungti ir kultūros institucijų, ir plačiosios visuomenės atstovai. Tikimasi, jog aktyvus naudotojų įsitraukimas padės užtikrinti, kad „ekultūra“ būtų patogi, intuityvi bei draugiška skirtingiems lankytojams – nuo mokytojų ir mokinių iki tyrėjų, kūrėjų ar žmonių su negalia.

Su žmonėmis judanti kultūra

Tokios apimties sistemos sukūrimas ir jos sėkmė ateityje reikalauja ne tik specifinių technologinių sprendimų, bet ir vartotojų pasirengimo, įsitraukimo. Todėl projekto komanda siekia, kad gyventojai, kultūros sektoriaus atstovai ir partneriai jau šiandien žinotų, kas ir kam yra kuriama, kokios galimybės bus atveriamos ir nuo pat pradžių galėtų būti šio projekto dalis.

Kaip pastebi projekto ryšių su visuomene atstovė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė, ankstyvas komunikacijos etapas leidžia kurti bendrą supratimą apie projekto viziją, aiškinti, kaip kultūros turinys bus prieinamas ir panaudojamas iš naujo. Tai – investicija į vartotojo patirtį, kuri prasideda dar prieš atveriant platformą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad projektas suteikia galimybę pasakoti apie šalies kultūrą, šviesti visuomenę autorių teisių srityje bei stiprinti supratimą apie atsakingą kūrėjų darbo panaudojimą.

„Kuriame erdvę, kurioje Lietuvos kultūra juda kartu su laiku ir žmonėmis. Tai ne tik technologinis sprendimas, o gyvas procesas, keičiantis mūsų santykį su kultūra – darantis ją artimesnę, prieinamesnę ir kasdien iš naujo atrandamą. Šią idėją geriausiai apibūdina šūkis – „Kultūra juda“, – sako V. Pukėnaitė-Pigagienė.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis, jam skirta 23,8 mln. eurų. Šios investicijos leidžia modernizuoti informacines sistemas, kurti duomenų mainų infrastruktūrą, diegti pažangias skaitmenines technologijas bei užtikrinti, kad kuriama platforma būtų prieinama visoms visuomenės grupėms.

Projekto „ekultūra“ pranešimas žiniasklaidai.