„Pirmosios“ Japonijos ekranuose: lietuvių moterų kūrėjų filmai pasirodys „Image Forum“ festivalyje

Lietuviškas kinas keliauja į Tekančios Saulės šalį – medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ kuruota restauruoto dokumentinio kino programa „Pirmosios“ pateko į vieną svarbiausių Japonijos meninio kino renginių. Kino ir medijų tyrėjos doc. dr. Linos Kaminskaitės sudaryta pirmųjų Lietuvos režisierių moterų programa bus rodoma rugsėjo 27–spalio 3 d. Tokijuje vykstančiame „Image Forum“ festivalyje ir dalyvaus „Experimental Panorama“ programoje.

„Image Forum“ festivalis – vienas ryškiausių eksperimentinio kino renginių Japonijoje, šįmet vykstantis jau 39-ą kartą. Festivalyje kasmet pristatomi naujausi Rytų Azijos eksperimentiniai filmai, taip pat rengiamos tarptautinės retrospektyvos bei žymių kino kritikių (-ų) ir kuratorių paskaitos. Šiemet festivalis glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ambasada Japonijoje, o programos „Pirmosios“ dalyvavimą jame užtikrinti padėjo Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė. Šios Lietuvos moterų režisierių filmų peržiūros reikšmingai prisideda prie lietuviško audiovizualinio paveldo matomumo už Europos ribų, kartu skatindamos gilesnį Lietuvos kultūros istorijos pažinimą.

„Meno avilio“ kuruojama programa „Pirmosios“ atsigręžia į pirmųjų Lietuvos moterų režisierių filmus, mažai žinomus plačiajai visuomenei. Pasak programos sudarytojos doc. dr. Linos Kaminskaitės, kino lauke vis dar vyrauja lyčių nelygybė: „Jeigu palyginsime kuriančių moterų skaičių su kuriančių vyrų, pamatysime, kad atotrūkis kine vis dar didelis: kiną režisuojančių, filmuojančių moterų vis dar yra kur kas mažiau nei vyrų. Lyčių nelygybės klausimas – tai toks nuolat įtemptas nervas, kurį atleidus problema neatslūgsta, o tik gilėja“. Dr. Kaminskaitės sudaryta filmų programa kviečia permąstyti Lietuvos dokumentinio kino kanoną ir išryškinti moterų indėlį jame.

Programą „Pirmosios“ sudaro šeši filmai, sukurti Antaninos Pavlovos, Dianos Matuzevičienės kartu su Kornelijumi Matuzevičiumi, Janinos Lapinskaitės, Jadvygos Zinaidos Janulevičiūtės ir Bytautės Pajėdienės. A. Pavlovos stebimoji dokumentika „Charakterio gimimas“ (1967 m.) atskleidžia vaikų asmenybes per kasdienybę darželyje. J. Z. Janulevičiūtės „Beatričė“ (1968 m.) jautriai vaizduoja atlikėjos Beatričės Grincevičiūtės portretą. B. Pajėdienės „Kasnakt sapnuoju“ (1979 m.) pasakoja apie penkias šilko kombinato audėjas, nusprendusias pagerinti audimo rekordą. J. Lapinskaitės „Venera su katinu“ (1997 m.) žvelgia į pozuotojų profesiją ir jos atstoves, o šios režisierės „Aktas“ (2000 m.) stebi dažno fotografės Snieguolės Michelkevičiūtės subjekto – vyresnio amžiaus vyro – fotosesiją. D. ir K. Matuzevičių „Šičionykštė“ (2001 m.) pasakoja apie Klaipėdos krašto vokietės Hildos Spalvienės tapatybę. Programos „Pirmosios“ filmų vaizdą restauravo Jonas Zagorskas, o garso restauraciją įvykdė Vytis Puronas.

Programa „Pirmosios“ jau buvo pristatyta Lietuvoje, dalis jos buvo rodoma Milano sinematekoje. Artimiausiu metu ji pasieks ir Vilniaus dokumentinių filmų festivalį, o ateityje – Pompidou meno centrą Paryžiuje.

Programos „Pirmosios“ peržiūrų bendraorganizatoriai: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė.

„Meno avilio“ pranešimas spaudai.

Viršelyje – kadras iš filmo „Šičionykštė“.