Paskirstytas finansavimas kino kultūros sklaidos projektams – didžiausia valstybės paramos dalis atiteko kino festivaliams

Lietuvos kino centras paskyrė finansavimą Kino kultūros sklaidos projektams Lietuvoje. Šiemet paramą gavo 40 projektų, bendrai jiems paskirstyta suma siekia 607 740 eurų: iš jų 450 200 eurų atiteko tęstiniams ir kitiems Lietuvoje vykstantiems festivaliams. 
Paramą tęstiniams kino festivaliams Lietuvos kino centras skirstė pirmą kartą. Tęstiniai kino festivaliai – tai per pastaruosius trejus metus surengti festivaliai, sulaukiantys daugiau nei 10 000 žiūrovų. Ekspertų sprendimu 24-ajam tarptautiniam Vilniaus festivaliui „Kino pavasaris“ buvo skirta 135 000 eurų parama, Europos šalių kino forumui „Scanorama“ – 108 000 eurų parama, o Lietuvos žmogaus teisių centro organizuojamam 13-ajam tarptautiniam dokumentinių filmų festivaliui „Nepatogus kinas“ – 70 000 eurų. Iš viso šiemet tęstiniams festivaliams skirta 313 000 eurų.

Dar dešimčiai kitų kasmet Lietuvoje rengiamų kino festivalių skirta 137200 eurų suma. Didžiausia jos dalis – 35 000 eurų – skirta 16-ajam tarptautiniam Vilniaus dokumentinių filmų festivaliui. 28 000 eurų paramą gavo 13-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis, 22 000 eurų – tarptautinis Kauno kino festivalis.

Taip pat valstybės finansavimą gavo ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“, 17-asis tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis 2019“, animacijos ir video žaidimų festivalis „BLON 2020“, 14-asis Vilniaus vaikų ir jaunimo kino festivalis. Taip pat 11-asis tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“, tarptautinis alternatyvaus kino festivalis „Suspaustas laikas“ ir XV tarptautinis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“.
Kino kultūros sklaidos projektams buvo suteikta 294 740 eurų. Valstybės finansavimas paskirtas kasmet rengiamoms filmų programoms: „Kino karavanas“, „Kinas po žvaigždėmis“, „Skalvijos“ kino centro organizuojamiems Kino klasikos vakarams, festivalio „Kreivės“ kino programai, platformai „Nepatogaus kino klasė“, „Kino busui“.

Šiemet finansavimas buvo skirtas ir naujiems projektams: „Scanorama“ keliauja per Lietuvą“, Šiuolaikinio meno centro projektui „Eksperimentinio kino istorijos“, Lietuvos animacijos asociacijos projektui „Lietuviško animacijos sklaida“, „Lithuanian Shorts“ organizuojamam Trumpametražių filmų programų pristatymui Lietuvos kino teatrų repertuaruose, Kauno kino teatro „Romuva“ projektui „Lauko kinas“.
Paremti kino sklaidos projektai, kurie bus įgyvendinami ir Lietuvos regionuose: Panevėžyje, Utenoje, Ukmergėje, Trakuose, Šiauliuose.

Siekiant platesnės kino refleksijos kultūrinėje žiniasklaidoje, buvo paremti leidiniai „7 meno dienos“, „Kinas“, leidybinės „Meno avilio“ iniciatyvos.

Iš viso Kino kultūros sklaidos Lietuvoje projektų valstybinio finansavimo konkursui buvo pateikta 50 paraiškų. Bendras gautose paraiškose nurodytas lėšų biudžeto poreikis siekė 1 322 876 eurų.
Projektus vertino Kino kultūros sklaidos Lietuvoje projektų vertinimo ekspertų komisija, kurią sudaro Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, literatūros, kino ir vizualumo tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė, kinotyrininkės, kino kritikės ir žurnalistės Rūta Birštonaitė ir Rūta Oginskaitė-Noreikaitė, filmų programų kuratorė, kino kritikė, žurnalistė Aistė Račaitytė ir Lietuvos kino centro atstovė, taip pat vykdanti ekspertų komisijos sekretorės funkcijas, Jurgita Kažukauskaitė- Sarnickienė.

Kino kultūros sklaidos Lietuvoje projektus Lietuvos kino centras finansuoja antrus metus. Kino kultūros sklaidos Lietuvoje projektų finansavimo tikslas – sudaryti sąlygas profesionaliojo kino meno sklaidai Lietuvoje. Pagal Kino kultūros sklaidos Lietuvoje projektų valstybinio finansavimo taisykles, šios programos lėšomis gali būti finansuojami kino festivaliai, teminiai kino rodymai ir programos, kino meno pristatymo renginiai, taip pat leidiniai, pristatantys kino meno raidos procesus ir profesionali kritinė, analitinė refleksija įvairiose medijose.