Kviečiame prisidėti prie pano „Neringa ir Naglis“ atkūrimo

Palangos kino teatro „Naglis“ vestibiulyje 1959 m. dailininkas Jonas Jukonis sukūrė monumentalų sgrafito pano „Neringa ir Naglis“. Jame vaizduojama pajūrio legenda – milžinai Neringa ir Naglis, stilizuotos bangos, žvejų burvaltės, slibinas ir virš jūros skrendančios žuvėdros. Tai vienas ankstyviausių pokario Lietuvoje sgrafito technika sukurtų monumentalių interjero kūrinių ir reikšmingas Lietuvos modernizmo bei pajūrio kultūrinės tapatybės liudijimas.

Ilgus metus pano buvo paslėptas po dažų sluoksniais. Atlikti tyrimai atskleidė išlikusius jo fragmentus ir patvirtino didelę meninę bei kultūrinę vertę. Šiandien, buvusio kino teatro vietoje kurdami Regioninę filmoteką „Naglis“, siekiame, kad kūrinys būtų išsaugotas, o filmotekai atvėrus duris svečius pasitiktų autentiškiausia jo versija.

Šiuo metu turima tik viena pano vaizduojanti nuotrauka. Kreipiamės į visus, kurie turi senų Palangos kino teatro „Naglis“ nuotraukų, ypač vestibiulio ar interjero vaizdų, kuriuose matomas pano. Tai gali būti šeimos albumų fotografijos, skaidrės ar kiti archyviniai vaizdai. Net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšminga nuotrauka gali tapti svarbiu šaltiniu restauruojant šį unikalų kūrinį.

Jeigu turite nuotraukų arba žinote, kur jos galėtų būti saugomos, kviečiame susisiekti el. paštu m.norvile@lkc.lt.  

P. S. D. Tarabildienės pasaką-sakmę apie Naglį ir Neringą galite rasti čia. Šis kūrinys išpopuliarino vieną iš Neringos legendos versijų ir prisidėjo prie šio siužeto paplitimo Lietuvos kultūroje. Vėliau šis mitologinis pasakojimas įkvėpė ir Jono Jukonio 1959 m. sukurtą sgrafito pano Palangos kino teatre „Naglis“.

Viršelyje – nuotrauka iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo.