Iš Kanų – į festivalį „Lokys, liūtas ir šakelė“: K. Rivilis pristatys asmeninį filmą apie patirtis moksleivių mainų programoje

Į spalio 1-ąją prasidedantį šiuolaikinio kino festivalį „Lokys, liūtas ir šakelė“ atvyks vokiečių režisierė Katharina Rivilis. Jos filmo „Birželį manęs nebus“, kurį prodiusavo legendinis režisierius Wimas Wendersas, premjera įvyko šiemet Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Ypatingas žvilgsnis“.

Režisierė K. Rivilis festivalyje „Lokys, liūtas ir šakelė“ viešės spalio 6–8 dienomis ir debiutinį ilgametražį filmą pristatys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinėje kino mokykloje ir kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“ bei Senamiesčio „Pasakoje“, kur po seansų atsakys į žiūrovų klausimus.

„Birželį manęs nebus“ pateko į spalio 1–11 dienomis vyksiančio festivalio programą „Jaunystė žaibo greičiu“, kurioje bus rodomi dar du filmai apie jaunystę, virsmą, troškimus ir laisvę. Tai jautrus ir gyvas Clio Barnard pasakojimas apie draugystę „Matau, kaip griūva namai žaibo greičiu“, kuris atidarys festivalį, o taip pat nepamirštama Marine Atlan „Gradiva“, laimėjusi Kanų „Kritikų savaitės“ pagrindinį apdovanojimą. 

Iš viso „Lokys, liūtas ir šakelė“ vyks net 12 miestų, kur bus parodyta 12 atrinktų filmų iš šiemetinių Kanų, Berlyno ir kitų svarbiausių festivalių, o taip pat belgų režisieriaus Lukaso Dhonto retrospektyva.

Filmą prodiusavo W. Wendersas

Filme „Birželį manęs nebus“ pasakojama apie šešiolikmetę Frani, kuri pagal moksleivių mainų programą iš Vokietijos atvyksta į nedidelį JAV Naujosios Meksikos valstijos miestelį.  Svetima šalis, pirmoji meilė ir naujos draugystės merginai pamažu atveria pasaulį, kuris pasirodo esąs kur kas įvairesnis, nei ji įsivaizdavo. Režisierė savo asmeninius prisiminimus subtiliai paverčia fikcija – universalia istorija apie laiką, kai svetima šalis laikinai tampa namais, o tarp skirtingų kultūrų ir patirčių formuojasi žmogaus tapatybė.

Filmo kūrimas užtruko šešerius metus, kol jis pagaliau išvydo dienos šviesą. Prie jo išleidimo prisidėjo ir legendinis W. Wendersas, kuris patikėjo filmo idėja ir sutiko jį prodiusuoti. Nenuostabu, kad „Birželį manęs nebus“ savo stilistika primena W. Wenderso juostas, filmuotas JAV, ar kitus devintojo ir dešimtojo dešimtmečių klasika tapusius kūrinius.

Save atpažins moksleivių mainų programų dalyviai

2001-aisiais K. Rivilis pagal moksleivių mainų programą iš Vokietijos atkeliavo į nedidelį Las Kruses miestelį. Būtent į jį režisierė po daugiau nei dvidešimtmečio sugrįžo ir filmuoti savo debiutinio ilgametražio kūrinio.

„Prisiminiau priežastis, kodėl būdama paauglė norėjau palikti namus Vokietijoje. Tuomet JAV įvaizdį taip stipriai formavo popkultūra, muzika, televizija... Prisiminiau ir savo lūkesčius dėl visų neįtikėtinų dalykų, kurie taps įmanomi, kai pagaliau atsidursiu „laisvųjų šalyje“. Prisiminiau, kaip niekas neišsipildė ir teko susidurti su visiškai kitokia gyvenimo realybe“, – pasakoja K. Rivilis.

Filmo veiksmas vyksta 2001-aisiais, tad filmą galima vadinti „istoriniu“. „Nors praėjo vos 25-eri metai, mūsų kasdienybė iš esmės pasikeitė – ypač todėl, kad įsigalėjo išmanieji telefonai ir internetas. Jų filme nėra ir tai palieka didelį įspūdį“, –  mano K. Rivilis, to laikmečio atmosferą sustiprinusi madingais muzikos kūriniais.

Pasak K. Rivilis, „Birželį manęs nebus“ perteikia tą neapibrėžtą, bet visur juntamą nestabilumo ir virsmo jausmą, kurį šiuo metu patiria daugybė žmonių. „Filmas nėra politinis, tačiau jis glaudžiai susijęs su emocine mūsų laikmečio ir nuolatinę krizę išgyvenančio pasaulio tikrove“, – pastebi režisierė.

Susitikimai su režisiere K. Rivilis įvyks spalio 6–8 dienomis kino festivalyje „Lokys, liūtas ir šakelė“.