Europos Komisija pristatė veiksmų planą, skirtą padėti žiniasklaidai ir audiovizualiniam sektoriui

Europos komisija gruodžio mėnesį paskelbė veiksmų planą, kuriuo sieks atgaivinti ir remti žiniasklaidos ir audiovizualinę industrijas. Šie sektoriai, itin paveikti COVID-19, buvo ir išlieka svarbūs stiprinant atvirą ir demokratinę visuomenę ir puoselėjant Europos kultūros įvairovę. Šiuo sudėtingu laikotarpiu smarkiai išaugo pramogų poreikis: filmai, serialai ar vaizdo žaidimai tapo neatsiejamais laisvalaikio praleidimo būdais namuose. Žiniasklaida, sudaranti 3% Europos BVP, tapo itin svarbi informacijos skleidėja Europos gyventojams pandemijos metu.

Paveiktas žiniasklaidos sektorius per pirmąją COVID-19 bangą, taikant visuotinės izoliacijos priemones prarado 30–80 % (naujienų platintojai) ir 20 % (televizija) pajamų, kurias gaudavo iš reklamos. Dėl šios priežasties padidėjo likvidumo rizika, išaugo nedarbas. Daug žiniasklaidos specialistų bei žurnalistų, kurių darbo garantijos menkos arba yra laisvai samdomi, neteko pajamų. Kino teatrų pajamos smarkiai sumažėjo (apskaičiuota, kad izoliacijos laikotarpiu kiekviena kino salė vidutiniškai patyrė apie 100 000 eurų nuostolių per mėnesį), o naujų filmų, programų ir televizijos serialų kūrimas daugeliu atvejų buvo sustabdytas, nes draudimas paprastai nepadengia pasaulinės pandemijos padarytų nuostolių.

Tradicinei žiniasklaidai išgyvenant krizę, pandemijos metu pasikeitė žiniasklaidos poreikis ir internetinės platformos dar labiau įtvirtino savo padėtį rinkoje bei pradėjo teikti naujas paslaugas, pritraukdamos naują, ypač jaunesnio amžiaus, auditoriją.

Europos komisijos paskelbto veiksmų plano tikslas – paspartinti žiniasklaidos pramonės atsigavimą, transformaciją ir atsparumą. Būtina spręsti struktūrines problemas, kylančias audiovizualiniam ir naujienų žiniasklaidos sektoriams. Naujienų žiniasklaidos sektoriuje tradicinė žiniasklaida sunkiai prisitaikė prie skaitmeninės rinkos, kurioje didžioji dalis pajamų iš reklamos atitenka pasaulinėms interneto platformoms. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, reklamuotojai dėl ekonominio nesaugumo sumažino savo bendras reklamos išlaidas, savo ruožtu nukentėjo sektoriaus tvarumas ir galėjo sumažėti piliečių galimybės naudotis pliuralistiniais, įvairiapusiais ir nepriklausomais informacijos šaltiniais.

Didžiausias iššūkis audiovizualiniame sektoriuje – rinkos susiskaidymas. Išskyrus kelias išimtis, Europos audiovizualinio sektoriaus įmonės daugiausia dėmesio skiria nacionalinei auditorijai. Europos Sąjungoje europietiški filmai eksportuojami vidutiniškai į tris šalis, o JAV filmai – į 10 šalių. JAV filmai taip pat sudaro 66 proc. ES rodomų filmų. Todėl net didžiausi Europos rinkos dalyviai yra akivaizdžiai mažesni nei jų pagrindiniai pasauliniai konkurentai. Europos grupių pajamos sudaro 11 proc. 50-ies didžiausių pasaulio audiovizualinių grupių pajamų, o JAV grupių – daugiau kaip 70 proc.

Audiovizualinio sektoriaus įmonės turėtų galėti savo vietos rinka laikyti ne tik savo atitinkamas nacionalines rinkas, bet ir visą Europos žemyną. Tam būtina, kad Europos subjektai pasiektų pakankamą mastą, kad galėtų peržengti nacionalines sienas ir investuoti į turinį, talentus, reklamą, platinimą, inovacijas ir technologijas visoje ES. Naujienų žiniasklaidos sektoriuje įmonės turėtų turėti galimybę rasti pakankamai perspektyvių ir tvarių finansavimo modelių, kad piliečiai galėtų naudotis pliuralistine, įvairiapuse ir nepriklausoma žiniasklaidos aplinka, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis.

Siekiant gaivinti žiniasklaidą ir skatinti jos plėtrą, veiksmų planas grindžiamas 3 tikslais:

1. Atgaivinti – kokių veiksmų Komisija planuoja imtis, kad padėtų audiovizualinio sektoriaus ir žiniasklaidos įmonėms atlaikyti dabartinius sunkumus ir užtikrinti likvidumą bei finansinę paramą;
2. Pertvarkyti – spręsti struktūrines problemas, padedant pramonei dvejopos pertvarkos –dėl klimato kaitos ir skaitmeninės – aplinkybėmis, atsižvelgiant į nuožmią pasaulinę konkurenciją;
3. Sudaryti sąlygas ir suteikti galimybių – nustatyti sąlygas, kuriomis sektoriuje būtų galima diegti daugiau inovacijų, kartu užtikrinant iš tikrųjų vienodas sąlygas ir suteikiant piliečiams daugiau galimybių lengviau gauti turinį ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.

I. ATGAIVINIMAS

Praėjusių metų pabaigoje Europos komisija patvirtino „Kūrybiškos Europos“ 2021 – 2027 m. programos biudžetą, kuris išaugo iki 2,4 mlrd. eurų. Pirmą kartą į programą bus įtraukti veiksmai, skirti žiniasklaidai. Praėjusiais metais jau buvo inicijuota keletas veiksmų. Pradėtos taikyti lankstumo priemonės kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonei. Beje, 2021 m. pirmąjį ketvirtį parama Europos kino teatrų tinklui bus padidinta 5 mln. eurų. Be „Kūrybiškos Europos“ veiksmų, žiniasklaidą padės gaivinti REACT-EU finansavimo iniciatyva bei SURE priemonė padėsianti kovoti su nedarbo rizika.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė suteikia puikią galimybę valstybėms narėms investuoti į dvejopą – skaitmeninę ir žaliąją – pertvarką ir didinti mūsų pramonės atsparumą. Pagal kiekvieną nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą skaitmeninei veiklai bus skiriama ne mažiau kaip 20 proc. išlaidų. Siekiant šio tikslo bus atsižvelgiama į priemones skaitmeninio turinio, pvz. skaitmeninės žiniasklaidos, kūrimui ir sklaidai skatinti.

Komisija sieks užtikrinti, kad žiniasklaidos įmonės galėtų pasinaudoti ES paramos  galimybėmis pagal visas turimas priemones ir programas. Todėl ji, glaudžiai  bendradarbiaudama su bendru ES portalu, kuriame apžvelgiamos ES finansavimo  galimybės, sukurs naują interaktyvią priemonę, pritaikytą žiniasklaidos sektoriui. Ji padės susiorientuoti, kur kreiptis dėl atitinkamos ES paramos, numatytos 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje ir nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.

Be to, speciali parama dotacijų forma bus teikiama pagal programos „Kūrybiška Europa“ tarpsektorinę paprogramę, skirtą bendradarbiavimu grindžiamoms partnerystėms naujienų žiniasklaidos srityje. Dotacijomis bus remiamas naujų verslo modelių, visų pirma vietos žiniasklaidos, bandymas, pagalba žiniasklaidai rengiant verslo ir redakcinius standartus, bendradarbiavimu grindžiamos ir tarpvalstybinės žurnalistikos skatinimas, specialistų mokymas ir judumas, taip pat dalijimasis geriausios patirties pavyzdžiais. Siekiant kuo didesnio poveikio, bus sudarytos palankesnės sąlygos tinklaveikai įgyvendinant atrinktus projektus.

Šiam tikslui įgyvendinti išsikelti veiksmai:

1. Paprastesnės galimybės gauti ES paramą

Nauja interaktyvi priemonė, padedanti žiniasklaidos įmonėms naudotis įvairiomis paramos priemonėmis

Skirta: visoms ES žiniasklaidos įmonėms, neatsižvelgiant į jų veiklos sritį (audiovizualinis sektorius, naujienų žiniasklaida ir kt.) ir dydį.

1. MEDIA INVEST investicijoms į audiovizualinę pramonę skatinti

• Speciali investicijų į nuosavą kapitalą platforma, skirta Europos audiovizualinės produkcijos kūrimo ir platinimo strategijoms skatinti.
• Investicinių projektų portalo kūrimas stiprinant investuotojų pajėgumus ir įmonių pasirengimą investicijoms.

Skirta: ES audiovizualinės produkcijos kūrimo ir platinimo įmonėms.

1. NEWS – naujienų žiniasklaidos sektoriui skirtų kompleksinių veiksmų ir paramos iniciatyva

• Geresnės galimybės gauti finansavimą: paskolos ir bandomoji nuosavo kapitalo iniciatyva.
• Investuotojų ir žiniasklaidos pajėgumų stiprinimas.
• Parama naujienų žiniasklaidai siekiant bendradarbiavimu grindžiamos transformacijos.
• Europos naujienų žiniasklaidos forumas.

Skirta: Europos naujienų žiniasklaidos įmonėms, žurnalistams ir susijusioms organizacijoms

II. PERTVARKA

Pertvarkos tikslas – skatinti ilgalaikį Europos žiniasklaidos pramonės atsparumą ir konkurencingumą, kartu remiant dvejopą – skaitmeninę ir žaliąją – pertvarką. Tai taip pat svarbu siekiant remti esminį sektoriaus vaidmenį, tenkinti visuomenės poreikius ir puoselėti Europos vertybes.

Kaip ir daugelyje pramonės sektorių, duomenų technologijos yra žiniasklaidos sektoriaus transformacijos pagrindas. Visų pirma, remiantis auditorijos tyrimo duomenimis tose srityse, kur Europos pasauliniai konkurentai užima palankią padėtį, pavyzdžiui, suasmeninto turinio kūrimo ir reklamos srityje, galima taikyti naujus verslo modelius, grindžiamus glaudesniais tiesioginiais ryšiais su klientais.

Didėjant skaitmenizuotai žiniasklaidai bus siekiama iki 2050-ųjų neutralizuoti poveikį klimatui, sumažinti išteklių naudojimą, atkurti biologinę įvairovę bei mažinti taršą.

Todėl pertvarkymui pasiekti išskiriami šie tolimesni veiksmai:

1. Inovacijų diegimas naudojantis Europos žiniasklaidos duomenų erdve ir naujų verslo modelių skatinimas

• Sukurti žiniasklaidos duomenų erdvę siekiant padėti žiniasklaidos įmonėms dalytis duomenimis ir kurti novatoriškus sprendimus.
• Europos žiniasklaidos perspektyvos: žiniasklaidos tendencijų analizės ataskaita.

Skirta: Europos leidėjams, transliuotojams, radijui, reklamos įmonėms, žiniasklaidos MVĮ, technologijų teikėjams, turinio ir technologijų startuoliams, turinį kuriantiems kūrybininkams, kūrėjams, platintojams.

1. Europos virtualiosios ir papildytosios realybės sektoriaus koalicijos skatinimas

• Virtualiosios ir papildytosios realybės sektoriaus koalicija pramonės sektorių bendradarbiavimui skatinti ir Europos pirmavimui užtikrinti.
• Virtualiosios realybės medijų laboratorija naujų pasakojimo ir bendravimo būdų kūrimo projektams.

Skirta: Europos virtualiosios ir papildytosios realybės sektoriaus įmonėms ir specialistams bei pramonės šakoms, kuriose naudojamos virtualiosios ir papildytosios realybės prietaikos

1. Neutralaus poveikio klimatui audiovizualinio sektoriaus kūrimas

Struktūrinis keitimasis geriausia patirtimi su pramonės subjektais ir (sub)nacionaliniais kino ir audiovizualinio sektoriaus fondais.

Skirta: Europos audiovizualinio sektoriaus įmonėms ir specialistams.

III. SĄLYGŲ SUDARYMAS IR GALIMYBIŲ SUTEIKIMAS

Trečiuoju tikslu siekiama sudaryti sąlygas Europos žiniasklaidos ir audiovizualinio sektoriaus įmonėms ir talentams klestėti Europos ir pasaulio rinkose. Šiomis iniciatyvomis atsižvelgiama į tai, kad piliečiai turi turėti galimybę internete rasti ir rinktis įvairų kokybišką turinį ir gebėti sklandžiai ir veiksmingai naršyti šiuolaikinėje žiniasklaidos aplinkoje. Nors ypatingas dėmesys bus skiriamas Europos jaunimui, visų socialinių sluoksnių ir amžiaus grupių europiečiai, įskaitant pagyvenusius žmones, galės aktyviai ir kritiškai naudotis žiniasklaidos turiniu.

Komisija, bendradarbiaudama su audiovizualiniu sektoriumi, stebės pažangą siekiant konkrečių tikslų ir nuspręs dėl tolesnių veiksmų, įvertindama įvairias galimybes, įskaitant intervencinius teisėkūros veiksmus. Be to, kino teatrai turėtų išlikti kultūros vietomis, siūlančiomis didesnes socialinės sąveikos galimybes. Šiuo tikslu Komisija, naudodamasi programos „Kūrybiška Europa“ paprograme MEDIA, ieškos būdų, kaip skatinti kino teatrus toliau gerinti kino teatrų lankytojų patirtį. Komisija skatins taikyti mentorystės praktiką, kuri pasirodė esanti labai sėkminga per mokymo projektus audiovizualiniame sektoriuje, kurie pastaraisiais metais buvo remiami pagal programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę MEDIA. Tokios mentorystės programos bus rengiamos įvairiais formatais, pasinaudojant visomis skaitmeninių technologijų teikiamomis kūrybinėmis ir verslo galimybėmis.

Įgūdžių ugdymo iniciatyvos pagal programą „Kūrybiška Europa“ bus stiprinamos organizuojant intensyvaus mokymo kursus (naujokams skirtus kursus pagal paprogramę MEDIA), kuriuose jauni medijų srities talentai iš visos Europos galės įgyti praktinės patirties tokiose srityse kaip novatoriški pasakojimai, nauji verslo modeliai, naujos postprodukcijos technologijos, taip pat įgyti įgūdžių teikti prieinamą turinį.

Įgyvendinant programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę MEDIA taip pat bus vykdomos kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, „Inovacijų radaras“ , „Startup Europe“ ir „Media Motor Europe“, kuriomis siekiama atrasti perspektyviausius Europos startuolius, veikiančius medijų sektoriuje. Tuo tikslu pagal iniciatyvą „Startup Europe“ bus paskelbtas kvietimas pareikšti susidomėjimą, skirtas kūrybos ir žiniasklaidos technologijų bendruomenėms, siekiant nustatyti perspektyvias įmones.

Programos „Kūrybiška Europa“ paprogramė MEDIA taip pat bus naudinga šioms įmonėms ir padės joms klestėti sparčiai kintančiame audiovizualiniame sektoriuje. Tokios įmonės galėtų pasinaudoti geresnėmis galimybėmis gauti rinkos paramą. Tai apims aktyvų pasirengimą, įskaitant konsultuojamąjį ugdymą ir mentorystę rinkos tendencijų ir padėties rinkoje nustatymo klausimais, verslo planus, komercializacijos strategijas, siekiant kuo geriau pasinaudoti bendru fiziniu ir virtualiu dalyvavimu svarbiausiose pasaulinėse audiovizualinio turinio mugėse (Berlyno, Kanų, Venecijos festivaliuose, „GamesCom“, „VR Days“ ir kt.), kurioms suteiktas Europos ženklas.

Startuoliai ir veiklą plečiančios įmonės turės galimybę dalyvauti kūrybinių inovacijų laboratorijose – naujoje iniciatyvoje pagal programos „Kūrybiška Europa“ tarpsektorinę paprogramę. Jose telksis audiovizualinio ir kitų kūrybos sektorių (pavyzdžiui, muzikos, leidybos) atstovai ir bus atliekami bandymai su duomenimis, virtualiąja ir papildytąją realybe ir kitomis technologijomis, kad būtų kuriamas naujas turinys, nauji verslo modeliai, nauji įgūdžiai, skatinama įvairovės įtrauktis ir tvarumas bei didinamas auditorijos įsitraukimas.

Auditorijos, ypač jaunimo, informuotumas apie europinį turinį bus didinamas 2021 m. minint programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės MEDIA 30-ąsias metines. Bus pradėta kampanija, kuria jaunesnėms kartoms bus skleidžiama informacija apie europinio turinio turtingumą ir įvairovę, atskleidžiant su programa susijusias sėkmės istorijas, projektus ir talentus.

Trečio tikslo tolimesni veiksmai:

1. Siekis užtikrinti didesnį audiovizualinio turinio prieinamumą visoje ES

Pradėti dialogą su audiovizualiniu sektoriumi, siekiant susitarti dėl konkrečių veiksmų, kad būtų suteikta daugiau galimybių naudotis audiovizualiniu turiniu ir padidintas jo prieinamumas ES viduje tarpvalstybiniu mastu.

Skirta: audiovizualinei pramonei (kūrėjams, transliuotojams, užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjams, platintojams ir kt.), vartotojų organizacijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims, pavyzdžiui, nacionaliniams kino fondams.

1. Europos audiovizualinio sektoriaus talentų ugdymas

• Naujos mentorystės programos Europos talentams.
• Įgyvendinant paprogramę MEDIA rengiami naujokams skirti kursai, kuriuose jauniems specialistams teikiami intensyvūs praktiniai mokymai.
• Ivairovės prieš vaizdo kamerą ir už jos skatinimo kampanija.
• Pagal paprogramę MEDIA sukurtas rinkos portalas, padedantis atrasti perspektyviausius Europos startuolius, veikiančius medijų sektoriuje, ir sudaryti sąlygas jiems klestėti.
• Startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms atviros kūrybinių inovacijų laboratorijos.

Skirta: Europos audiovizualinio sektoriaus specialistams, novatoriškoms Europos medijų įmonėms (iš audiovizualinio ir kitų sektorių).

1. Piliečių įgalinimas

• Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje (AŽPD) numatytų naujų įpareigojimų, susijusių su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, praktinis taikymas (priemonių, kuriomis ugdomas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, rinkinys ir valstybėms narėms skirtos gairės).
• Parama alternatyvioms žiniasklaidos turinio apibendrinimo paslaugoms kurti.

Skirta: Europos piliečiams, ypač jaunimui; dalijimosi vaizdo medžiaga platformoms.

1. Europos medijų rinkos veikimo užtikrinimas

Europos žiniasklaidos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo sistemos Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo institucijų grupėje (ERGA) stiprinimas

Skirta: Europos žiniasklaidos reguliavimo institucijoms, Europos audiovizualinės žiniasklaidos pramonės atstovams ir rinkos dalyviams

Šiuo priimtu nutarimu Komisija pateikia išsamią žiniasklaidos ir audiovizualinio sektorių viziją, kaip išnaudoti tikros Europos medijų rinkos potencialą ir pasinaudoti skaitmeniniu dešimtmečiu. Veiksmai bus įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, medijų industrija ir visais suinteresuotaisiais subjektais. Šiuo atžvilgiu šis komunikatas bus naudojamas kaip konkrečios veiksmų gairės industrijai, kuri yra kultūros ir kūrybos ekosistemos dalis, siekiant pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiama nauda ir skatinti jos konkurencingumą.

Visą dokumentą galite rasti čia.