Dešimt nacionalinių premjerų Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje: kas pretenduos į geriausio lietuviško filmo titulą?

Naują kino festivalių sezoną kasmet atidarantis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis vyks sausio 21–27 dienomis, ir prie kino bei namų ekranų 19-ąjį kartą pakvies susiburti trumpojo kino mylėtojus. Žiūrovų tradiciškai laukia daugiau nei šimtas filmų, suskirstytų į nacionalines ir tarptautines konkursines programas bei specialias temines programas, taip pat – kino šventę kuriantys renginiai. Nacionalinėse konkursinėse programose šiemet – dešimt nacionalinių premjerų, ir visi šie filmai varžysis ne tik dėl festivalio pagrindinio prizo „Grand Prix“, bet ir turės galimybę pretenduoti į „Oskarus“ bei Europos kino apdovanojimus.

„Kasmet išlaikome Vilniaus trumpųjų filmų festivalio aktualumą, pristatydami tai, kuo šiandien gyvena Lietuvos kino kūrėjai. Didžiuojamės šiemet pelnę dar vieną prestižinę kvalifikaciją – Europos kino apdovanojimų, kurią turi vos apie 30 festivalių visoje Europoje. Tai atveria dar platesnes galimybes lietuvių kūrėjams priartėti prie trumpametražio kino nominacijos svarbiausiuose Europos kino apdovanojimuose. Ypatingai šiandien, kultūrai iššūkių kupinu laikotarpiu, matome kaip niekada stiprią kūrėjų vienybę ir didžiuojamės galėdami žiūrovams pristatyti programą, atspindinčią mūsų laikų aktualijas.“ – sako festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė–Cegelskienė.

Festivalyje – net dešimt lietuviškų filmų nacionalinių premjerų

Pernai Vilniaus trumpųjų filmų festivalis tapo pirmuoju kino renginiu Lietuvoje, pelniusiu prestižiškiausių pasaulyje kino apdovanojimų – „Oskarų“ kvalifikaciją, o 2025 m. – pirmuoju šalyje, pelniusiu Europos kino apdovanojimų kvalifikaciją, tad vienas iš 19-ojo festivalio konkursinių programų filmų galės pretenduoti į Europos kino apdovanojimus.

Kaip ir kasmet, daugiausiai žiūrovų dėmesio susilaukia dvi festivalio nacionalinės konkursinės programos, kuriose šiemet – dešimt ryškiausių pastarųjų metų lietuvių režisierių trumpametražių filmų. Iš jų patyrusi tarptautinė žiuri renka geriausią lietuvišką trumpametražį filmą, taip pat filmai pretenduoja ir į pagrindinį festivalio prizą „Grand Prix“.

„Be galo džiaugiamės, jog festivalio nacionaliniam konkursui kasmet pateikiama vis daugiau filmų. Šie metai – ne išimtis, sulaukėme rekordinio kiekio paraiškų, tad programų sudarytojams teko nemenkas iššūkis išrinkti pačius stipriausius darbus. Mus džiugina toks kūrėjų aktyvumas ir filmų įvairovė, turime ir pradedančiųjų režisierių darbų, ir jau patyrusių, kurių pasaulinės premjeros įvyko prestižiniuose užsienio kino festivaliuose. O dabar metas šiuos naujus darbus pristatyti mūsų šalies auditorijai – visi nacionalinių konkursinių programų filmai festivalio metu Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą!“, – dalijasi festivalio vykdomoji direktorė Gabrielė Cegialytė.

Filmus nacionaliniam konkursui atrinko ilgamečiai festivalio programų sudarytojai – kino režisierius, scenaristas, edukatorius Andrius Blaževičius, kino žurnalistė, tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI narė Ieva Šukytė ir kinotyrininkė, kino kuratorė Mantė Valiūnaitė.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis ir toliau skiria ypatingą dėmesį prieinamumui, tad festivalio atidarymo filmai bus rodomi su subtitrais kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (SKN), o tiek sostinėje, tiek kituose miestuose nacionaliniame konkurse dalyvaujantys filmai bus rodomi su SKN bei su garsiniu vaizdavimu žmonėms su regos negalia. Vilniuje po filmų peržiūrų vyksiančiose diskusijose su nacionalinių konkursinių programų filmų kūrybinėmis komandomis dalyvaus lietuvių gestų kalbos vertėjai.

Dėmesys veikėjų vidiniam pasauliui lietuvių režisierių darbuose

Pirmoje nacionalinėje konkursinėje programoje žiūrovai išvys penkis lietuvių kūrėjų filmus. Vieni šios programos filmų veikėjai bėga nuo savęs, kiti – kaip tik ieško savo tapatybės ir vietos. Programoje – ne tik mūsų vietinės istorijos, bet ir sąsajos su Ukraina bei Vokietija ir galimybė į Vilnių pažvelgti iš labai aukštai, nuo miesto stogų. Nors filmai – skirtingi tiek savo stiliumi, tiek intonacijomis, juos vienija pastanga įsigilinti į kūrėjų pasirinktus veikėjus ir jų istorijas.

Šią programą pradės Severinos Vaičiūnaitės filmas „Holograma“, atskleidžiantis jauno, savęs ieškančio bei nerūpestingo žmogaus portretą. Artumo ieškanti Sofija naktiniame Vilniuje sutinka Adomą ir vengdami atvirumo, jie bando suartėti.

Godos Januškevičiūtės filme „Dabartistė“ perdegusi aktyvistė Noja padeda kare nukentėjusioms ukrainietėms. Ji priglaudžia iš karo zonos pabėgusią ir neturinčią kur apsistoti Yulią. Ieškant prasmės kasdienybėje, dingsta ryšys su kariaujančiu Yulios vaikinu, o viena naktis bombarduojamoje Ukrainoje pakeičia gyvenimus.

Programą pratęs Ado Burkšaičio filmas „Panaši“, jame stebėsime kaip gavusi vaidmenį jauna aktorė susiduria su neįprastu režisieriaus prašymu, kuris ištrina ribą tarp meno ir asmeniškumo.

Kristinos Savickaitės dokumentiniame filme „Antrasis miestas“ ieškodami laisvės pojūčio ir pabėgimo nuo kasdienio chaoso, keturi draugai klajoja po daugeliui nepasiekiamas Vilniaus senamiesčio vietas. Kartu jie atranda slaptą miesto dalį, kurioje tampa lyg nematomi, pasaulis atrodo nurimsta, o ryšys sustiprėja.

Pirmąją nacionalinę konkursinę programą užbaigs Eglės Razumaitės tarp dokumentinio ir vaidybinio kino balansuojantis filmas „Signalo kelias“. Žiūrovai lydės geresnio gyvenimo ieškančią Liepą, kuri su dukra emigruoja į Vokietiją, tačiau kasdienybė metropolyje jai atneša naujus iššūkius.

Amžinai aktualūs tarpusavio santykiai

Antroje nacionalinėje konkursinėje programoje žiūrovų laukia penkių lietuviškų filmų nacionalinės premjeros, skirtos suaugusiems. Ramus vakaro pokalbis vabzdžių draugijoje, porų santykių dinamikos ir nuo narkotikų priklausomi žmonės – toks platus šios programos temų ratas. Nors iš pirmo žvilgsnio filmai ir jų ritmas skiriasi, juos jungia tarpusavio santykių dinamika – ar tai būtų romantiniai, pagalbos ranką tiesiantys, ar paauglių draugystę išbandantys ryšiai.

Šią programą pradės Lauryno Skeisgielos dokumentinis filmas „Liump! Heuriger“, kuriame – viename seniausių Austrijos vynuogynų organizuota vakarienė, apjungta su naktinių drugių stebėjimo seansu. Mintis pakviesti prie vieno stalo ir žmones, ir vabzdžius žavi savo paprastumu, naivumu ir beveik neišvengiama nesėkme.

Lino Žiūros filmas „Sūkurys“ įsuks į Jono ir jo merginos Ninos istoriją nuošalioje sodyboje, priklausančioje kino režisieriui, kur jie drauge turėtų filmuoti filmą. Jiems leidžiant laiką kartu, pradeda nykti ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Ninos santykiams su režisieriumi Roku stiprėjant, Jonas jaučiasi vis labiau atstumtas. Įtampa auga, nes neiškalbėti jausmai veda veikėjus tolyn nuo vienas kito.

Programą pratęs Rinaldo Tomaševičiaus dokumentinis filmas „Po fentanilio“. Fentanilis, populiariausias gatvės narkotikas Vilniuje, negailestingas kiekvienam, kas jo paragauja. Kino režisierius bando įgyvendinti kilnią misiją – jis aptinka gatvėmis klajojančią narkomanų grupę ir pradeda juos nuolat lankyti, turėdamas viziją išgelbėti bent vieną iš jų, nors jie serga ŽIV, hepatitu ir kitomis ligomis.

Vesta Tučkutė filme „Loving“ pakvies pasinerti į poros santykių istoriją – per vasarą filmo veikėjai Adela ir Benas įsimyli, tačiau gyvenimas juos išskiria.

Paskutinis šios programos filmas – „Tu kaitini mano kraują“, režisuotas Melitos Sinušaitės. Jame – nedrąsi aštuntokė Elena, apleistame pastate pastebinti nuogą pozuojančią gimnazistę Laurą. Tarp merginų užsimezgusi draugystė leidžia Elenai pažinti intriguojantį suaugusiųjų pasaulį.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio programoje – daugybė paliečiančių, įtraukiančių ir niūrų žiemišką sausį nuspalvinančių bei įkvepiančių filmų. Pilna programa bus pristatyta netrukus.

19-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis vyks sausio 21–27 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje, ir visoje Lietuvoje – platformose „ŽMONĖS Cinema“ bei LRT Epika.

Daugiau informacijos ir nuolat pildoma programa: www.filmshorts.lt

Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES „Kūrybiška Europa“ MEDIA programa. Instituciniai partneriai: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Goethe’s Institutas Lietuvoje, Švedijos-Lietuvos bendradarbiavimo fondas, asociacija LATGA, „Kūrybiška Europa MEDIA“ biuras Lietuvoje. Pagrindinis informacinis partneris – LRT Epika.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio pranešimas spaudai. 

Viršelyje – kadras iš filmo „Holograma“.