Aktorė Vaiva Mainelytė: Arūnas Žebriūnas reikalavo ypatingo subtilumo


The Devil's Bride by Arūnas Žebriūnas_Photo by Rimvydas Strikauskas, from the archive of The Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) pristatyta leidyklos „Tyto alba“ išleista teatro kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“. Pasakodama apie dešimtmetį rašytą knygą autorė minėjo savotišką režisieriaus požiūrį į jos pastangas – dienų dienas neatsakydavo į jos klausimus, o kai galiausiai sutikdavo kalbėti, po pašnekesio suprasdavo nieko reikšminga neišgirdusi. „Ne taip paprasta kalbėti apie Žebriūną“, – ramino režisieriaus našlė dainininkė Giedrė Kaukaitė.

Trejus metus, iki tos dienos, kai režisierius išėjo, R. Oginskaitė bendravusi su juo. Paskiau – su kitais jo aplinkos žmonėmis. Iš pašnekovų labai tiksliai sužinojo apie sudėtingą A. Žebriūno charakterį.

„Bendrauti buvo sunkoka. Negali teigti, kad nenorėjo kalbėti. Jis tiesiog nenorėjo lįsti į praeitį. Nenorėjo prisiminti nė vieno savo filmo. Labai nusivildavau savimi, kad nemoku tinkamai jo paklausti“, – išpažino knygos autorė R. Oginskaitė.

A. Žebriūnas (1930–2013) – kino režisierius, sukūręs filmus „Paskutinė atostogų diena“, „Mažasis princas“, „Gražuolė“, „Naktibalda“, „Velnio nuotaka“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Riešutų duona“, „Turtuolis, vargšas…“ ir daugelį kitų.

2011-aisiais, sulaukęs 81 metų ir apdovanotas Nacionaline premija „už kūrybą, klojusią pamatus poetiniam kinui“, jis sakė pasijutęs kaip iškasena, „kurią kažkas atkapstė, nuvalė ir pasakė – gražu“.

Rašytojas Saulius Šaltenis, pagal kurio apysaką „Riešutų duona“ A. Žebriūnas sukūrė to paties pavadinimo filmą, prisiminė, kaip režisierius jį vadinęs kino dramaturgu iš prigimties, per filmavimus kviesdavęs įvertinti vieną ar kitą sceną, pasakyti savo nuomonę.

Aktorė Vaiva Mainelytė – Jurga iš A. Žebriūno „Velnio nuotakos“ ir Mama iš „Seklio Kalio nuotykių“ – prisiminė, kaip režisierius per filmavimus iš jos „norėdavo ypatingo subtilumo, netgi moteriško sekso“.

„Jis man sakydavo: „Vaiva, na, suvaidink prancūziškai… Ir aš suprasdavau, ko jis nori“, – pasakojo aktorė. Jurga jai tapo labai reikšmingu vaidmeniu, po jo pasipylė kvietimai filmuotis kitose ano meto studijose. „Turėjau bėdą – niekada savęs nevertinau. Tik dabar matau, kad ir graži buvau, ir gerai vaidinau“, – juokėsi V. Mainelytė.

Filmuose „Mergaitė ir aidas“ ir „Paskutinė atostogų diena“ vaidinęs Andrius Žibikas, tada dvylikametis, padarė tokią įžvalgą: „Piktas ir beviltiškai senas“ turbūt niekada gyvenime nekvatojo, bet širdyje juokėsi gana nuoširdžiai.“

Filmas „Paskutinė atostogų diena“ A. Žibikui buvo tikra dovana – tris mėnesius galėjęs mėgautis Krymo saule ir paplūdimiais (neskaitant priverstinio muziejų lankymo).

Pirmosios erotinės scenos lietuvių kine dalyvė Eglė Gabrėnaitė labai dalykiškai ir detaliai papasakojo, kaip su trejais metais jaunesniu kolega Algirdu Latėnu filmavosi intymiame filmo „Kelionė į rojų“ epizode. „Prisimenu kaip košmarą. Neatsimenu, ką ten nufilmavom. Galvojau, kokia baisi aktoriaus profesija, pradėjau verkti ir raudoti. Girdžiu, Žebriūnas pusbalsiu sako operatoriui Jonui Griciui: „Filmuok…“ – sunkia diena kino aikštelėje dalijosi E. Gabrėnaitė.

Savo dėstytoją A. Žebriūną per knygos sutiktuves LNB prisiminė jo mokiniai režisieriai Giedrė Beinoriūtė, Linas Ryškus, Inesa Kurklietytė.

Visi kalbėjusieji atkreipė dėmesį į A. Žebriūno liūdesį, kuris išryškėjo paskutiniu 20 amžiaus dešimtmečiu. Režisierius buvo dar kupinas jėgų, norėjo toliau kurti kiną, rašė scenarijus, filmų scenas. Tačiau tuo metu Lietuvos kino ižde pinigų didesniems sumanymams įgyvendinti tiesiog nebuvo, jų pakakdavo vos keliems dokumentiniams filmams. Tokie trupiniai buvo ne A. Žebriūnui, kūrusiam „didelį kiną“.

A. Žebriūno žmona dainininkė G. Kaukaitė dėkojo R. Oginskaitei už kantrybę ir jautrumą. „Ne taip parasta kalbėti apie Žebriūną, nes jis buvo mažakalbis“, – sakė režisieriaus našlė.

Lapkritį ir gruodį LRT kartu su Lietuvos kino centru rengia režisieriaus A. Žebriūno 90-ojo jubiliejaus minėjimą. Ta proga planuojama LKC restauruotų režisieriaus filmų retrospektyva per LRT PLIUS:

„Paskutinė atostogų diena“ (lapkričio 14 d.)

„Gražuolė“ (lapkričio 21 d.)

„Velnio nuotaka“ (lapkričio 28 d.)

„Riešutų duona“ (gruodžio 5 d.)

„Gyvieji didvyriai“ (gruodžio 12 d.)

Tekstą parengė Mindaugas Klusas, LRT.lt