Lietuvos kino centro direktoriaus konkurso komisijoje dalyvavę Arūnas Matelis ir Uljana Kim įvertino konkurso organizavimą


LKC-vizualas

Kultūros ministerija informavo, kad iš Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sudarytos komisijos atrinktų dviejų pretendentų Lietuvos kino centro (toliau – LKC) vadovu penkerių metų kadencijai išrinktas dabartinis Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius. Ta proga kviečiame skaityti interviu su šio konkurso komisijos nariu kino režisieriumi Arūnu Mateliu bei konkurse stebėtojo teisėmis dalyvavusia kino prodiusere Uljana Kim.

Kuo LKC, kaip institucija, reikšmingas Lietuvos kino industrijai ir kino bendruomenei?

Arūnas Matelis: LKC turi daug funkcijų, bet yra vienintelė valstybės institucija, kuri finansuoja kino gamybą Lietuvoje. Absoliuti dauguma jo išteklių skiriama tam. Iki LKC įkūrimo lėšų paskirstymas sukeldavo labai daug aistrų, o šiuo metu lėšų paskirstymas yra skaidrus. Be to, nuo jo priklauso, kokį kiną mes turėsime. Labai svarbu, kad kino bendruomenė pasitikėtų LKC sprendimais, ekspertų nešališkumu, jaustų, kad LKC vadovas yra geranoriškas, bet sąžiningas arbitras, kuris neatstovauja kokiai nors vienai grupei. Mikroklimatas kino bendruomenėje yra labai svarbus, nes galų gale kas yra lietuviškas kinas, koks jo identitetas, sprendžiama tik pagal sukurtus filmus.

Uljana Kim: Tai yra nacionalinio kino gamybą ir sklaidą administruojanti ir koordinuojanti institucija, įkurta prieš 8 metus. Iki LKC įkūrimo kiną administravo Kultūros ministerija, dirbo vienas žmogus. Daug dalykų prodiuseriai darė patys, o po LKC įkūrimo atsirado sisteminga struktūra, padidėjo finansavimas, skiriamas kino gamybai ir sklaidai. LKC veiklą sudaro daugybė skirtingų dalių – kino projektų konkursų rengimas ir priežiūra, atstovavimas Lietuvai tarptautiniuose kino paramos fonduose, nacionalinių filmų platinimo, sklaidos rėmimas, kino paveldo saugojimas, edukacija, užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą, privataus verslo investicijų į nacionalinių filmų gamybą skatinimas ir kt. Kinas yra ir menas, ir industrija, kuri nėra lokali. Per 8 metus LKC sėkmingai išvystė kino industriją Lietuvoje, lietuviškas kinas tapo matomas Europoje, todėl svarbu, kas bus šios institucijos vadovai, ar bus užtikrinamas veiklos tęstinumas.

Koks Jūsų įspūdis apie šio konkurso organizavimo tvarką?

Arūnas Matelis: Mano nuomone, konkursas organizuotas labai profesionaliai nuo pat pasiruošimo vertinti pretendentų kompetencijas iki jų analizės. Nebejotinai konkursas buvo skaidrus 120 %.  Nustebino labai profesionalus VTD atstovų pasiruošimas, metodologija. Renkant institucijų vadovus yra atsižvelgiama į vadovavimo, lyderystės, komunikacijos gebėjimus, gebėjimą telkti žmones, o tai yra kompetencijos, reikalingos vadovui. Pagal testų atsakymus bei atsakymus į klausimus mes labai aiškiai galėjome vertinti pretendentus. Tokios atrankos primena ir tikrai nenusileidžia atrankoms į dideles privačias kompanijas, kur nesvarbu pažintys, bet svarbu gebėjimai ir kompetencijos: nuo profesinių iki vadovavimo savybių ir  gebėjimų. Nustebino dar ir labai didelis kompetentingų pretendentų skaičius. Iš esmės be atsiplėšusio nuo kitų ir pirmąją vietą užėmusio pretendento, dar kokius septynis kandidatus tarpusavyje skyrė tik dešimtosios balo ir kiekvienas jų ne tik galėjo būti antrasis numeris, bet ir potencialiai vadovauti LKC. Ir ne tik pagal balus. Kinui pasisekė, kad buvo tiek daug labai gerų ir stiprių kandidatų.

Uljana Kim: Konkursas vyko dvi dienas ir šiuo atžvilgiu buvo neįprastas, nes buvo daug pretendentų. Pretendentai buvo labai gerai pasiruošę, skirtingi. Mano nuomone, konkursas labai profesionaliai organizuotas. Tiek klausimų formulavimas, tiek balų skaičiavimas, tiek pretendentų skaičius ir jų galimybė susipažinti su savo įvertinimais paliko skaidriai organizuoto konkurso įspūdį.

Ar dalyvavimas šiame konkurse stebėtojo teisėmis pakeitė Jūsų požiūrį į valstybės tarnybą?

Uljana Kim: Tai buvo pirma tokia patirtis, bet VTD darbuotojus įvertinau kaip labai profesionaliai atliekančius savo darbą, nes tokio dydžio konkursus nėra lengva organizuoti. Iš pradžių buvo abejonių, ar komisijos sudėtis, VTD specialistų persvara yra subalansuota. Mat iš VTD  buvo trys atstovai ir labiau vertino bendrąsias kompetencijas. O tik vienas komisijos narys buvo iš Kultūros ministerijos ir vienas iš kino sektoriaus, kurie vertino su kinu susijusias kompetencijas ir būtent tai kino bendruomenei labiausiai rūpi. Kita vertus, vadovui reikia turėti nemažai savybių ir kompetencijų, kurios reikalingos siekiant vadovauti tokiai institucijai ir prižiūrėti kino sektorių. Tačiau po konkurso abejonės dingo, atsirado daugiau pasitikėjimo valstybės tarnyba.

Ar centralizavus valstybės tarnautojų atrankos sistemą, Jūsų nuomone, ji tapo skaidresnė, efektyvesnė ir leidžianti nešališkai atrinkti geriausius pretendentus palyginti su prieš tai buvusia sistema?

Arūnas Matelis: Jeigu kalbame apie vadovų pozicijas, kaip LKC direktoriaus, tai toks atrankos procesas yra prasmingas. Procesas skaidrus ir profesionalus, nešališkas. Jeigu tokie konkursai ir tokia sistema toliau veiks, manau, pasitikėjimas valstybės tarnyba tik augs.

Uljana Kim: Anksčiau komisijoje būdavo kino atstovų dauguma. Kita vertus, ankstesnius konkursus sudėtinga palyginti su neseniai vykusiu, nes anksčiau į konkursus ateidavo vos po porą pretendentų. Dabar pretendentų buvo žymiai daugiau. Visgi jeigu kino sektoriaus atstovų įsitraukimas į konkursą būtų didesnis, jeigu daugiau negu vienas kino atstovas dalyvautų pretendentų vertinimo komisijoje, tai, mano nuomone, tikrai nesutrukdytų vertinant pretendentų programų turinį.

Pašnekovus kalbino Audrius Dabrovolskas, Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Administravimo skyriaus visuomenės informavimo specialistas