Tarptautinis tyrimas atskleidė neformalaus ugdymo kinu naudą Lietuvos mokyklose


0505-11

Nuo 2017 m. Lietuvos kino centras Lietuvos mokyklose vykdo edukacijos projektą „Kino klubai“, kuris neformaliam ugdymui kinu sujungė per 150 mokyklų iš daugiau nei 40 šalies miestų ir miestelių.

Ši edukacijos veikla yra „Europos kino klubų ir mokyklų licencijavimas” dalis, įgyvendinama kartu su Jungtinės Karalystės kino edukacijos organizacija „Film Literacy Europe”. Vienu metu projektas vyko ir Latvijoje bei Gruzijoje. Įgyvendinant projektą Barselonos laisvasis universitetas (Universitat Autònoma de Barcelona) šiose šalyse atliko tyrimą, kuris parodė, kad tradicines pamokas mokykloje papildantis neformalus mokymas kino salėse – ne tik įdomus, bet ir naudingas moksleivių ugdymui. Kino kūrinių naudojimas kaip informacijos bei idėjų šaltinis, padeda atskleisti, interpretuoti ir aiškinti įvairių disciplinų temas.

Kaip veikia kino klubai?

Trečius metus vykdomame projekte dalyvaujančios mokyklos įkuria kino klubą, kuris po pamokų kas savaitę arba pagal turimas galimybes rengia legalius kino seansus. Mokyklose rodomi filmai iš specialiai sudaryto katalogo, o po peržiūrų rengiami filmų aptarimai. Kataloge europietiški filmai, jo trečdalį sudaro lietuviški kūriniai, tarp kurių ir šalies kino klasika: „Gražuolė“ (rež. A. Žebriūnas, 1969), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. R. Banionis, 1990), „Velnio nuotaka“ (rež. A. Žebriūnas, 1974) ir kiti. Mokykla, prisijungusi prie projekto interneto svetainės, gali pati pasirinkti jai įdomius filmus ir legaliai rodyti juos mokiniams. Žiūrėdami ir analizuodami filmus, moksleiviai nagrinėja ir aptaria dalykus, kurių mokosi kitose pamokose. Kartu ugdomos jų bendrosios kompetencijos – emocinis intelektas bei kritinis mąstymas

„Kino klubų“ projekte Lietuvoje nereguliariai dalyvauja per 150 mokyklų iš daugiau nei 40 Lietuvos vietų. Mokyklų ir jų bendruomenių iniciatyvos dėka kino klubai nuo projekto pradžios surengė beveik 3000 peržiūrų. Įprastai šalys projekte dalyvauja vienerius metus, bet Lietuvoje šis projektas tęsiamas ir toliau.

Atliktas tarptautinis lyginamasis tyrimas pateikia džiuginančius rezultatus

„Film Literacy Europe“ ir Barselonos laisvasis universitetas (Universitat Autònoma de Barcelona) atliko tyrimą apie kino klubų įtaką jį vykdžiusiose šalyse. Tyrėjai nagrinėjo projektus Lietuvoje, Gruzijoje ir Latvijoje bei lygino juos su anksčiau vykdyto projekto Rumunijoje ir Ispanijoje rezultatais . Viso dalyvavo per 8000 moksleivių. Rezultatai rodo, kad bandomieji jaunimo kino klubų projektai daro reikšmingą poveikį juose dalyvaujančių vaikų kritiniam mąstymui ir bendravimo įgūdžiams.

Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, Ispanijos ir Gruzijos mokytojų pateikti duomenys rodo, kad neformalus ugdymas per filmus didina kritinį vaikų mąstymą. Taip teigia net 77% mokytojų Lietuvoje, 73% – Latvijoje, 69%  – Gruzijoje, 85% – Ispanijoje ir net 97% Rumunijoje.

Kino filmų peržiūros ir po jų sekančios diskusijos, pasak mokytojų, didina ir moksleivių komunikacijos įgūdžius – taip teigia 40% Lietuvos pedagogų, 72% Latvijos ir 62% Gruzijos.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad dalyvavimas kino klubuose paskatino vaikus:

  • daugiau filmų žiūrėti namuose (77% Lietuvoje, 58% Latvijoje, 69% Gruzijoje, 57% Ispanijoje ir 71% Rumunijoje (Jungtinėje Karalystėje taip teigė 86%);
  • dažniau lankytis kino teatre (71% Lietuvoje, 46% Latvijoje, 84% Gruzijoje, 33% Ispanijoje, 17% Rumunijoje (Jungtinėje Karalystėje – 14%).

2018 m. atliktame tyrime dalyvavę moksleiviai iš Lietuvos ir Gruzijos taip pat teigė, kad dalyvavimas kino klubų veikloje jiems padėjo siekti geresnių rezultatų kitose pamokose:

  • nacionalinės kalbos ir literatūros pamokose (taip teigia 80% mokinių Lietuvoje ir 74% Gruzijoje (Jungtinėje Karalystėje – 75%);
  • istorijos pamokose (86% Lietuvoje, 82% Gruzijoje (Jungtinėje Karalystėje – 44%);
  • užsienio kalbų pamokose (79% Lietuvoje, 62% Gruzijoje (Jungtinėje Karalystėje – 29%);
  • pilietinio ugdymo ir etikos pamokose (77% Lietuvoje, 85% Gruzijoje (Jungtinėje Karalystėje – 24%).

 „Tai labai prasminga veikla. Programoje pristatomi filmai ne tik įdomūs, bet ir vertingi edukacine prasme. Kino klubai skatina kūrybiškumą, formuoja gebėjimą diskutuoti ir išreikšti savo nuomonę, padeda plėtoti socialinius įgūdžius,“ – tikina daugelis Barselonos laisvojo universiteto apklausoje dalyvavusių mokytojų. „Mes pastebime reikšmingai teigiamą kino klubų įtaką moksleiviams. Mokiniai, kurie anksčiau pasižymėdavo menka motyvacija mokytis, itin aktyviai prisijungė prie klubų veiklos, pagerėjo jų rezultatai kitose pamokose,“ – įspūdžiais dalijosi ir mokytoja iš Lietuvos.

Projekto interneto svetainėje http://lithuania.europeanfilmclubs.eu galite rasti daugiau informacijos apie patį projektą ir galimybes prie jo prisijungti.