Atpažinti nelegalų turinį: misija įmanoma


autorių teisės

Iš pirmo žvilgsnio „autorių teisių“ terminas gali sugluminti. Šis laukas atrodo gana sudėtingas, mažai pažįstamas, tačiau viskas tampa kur kas paprasčiau pasidomėjus šios sistemos principais ir laikantis jos taisyklių. 

Remiantis Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, asmuo nuo pat kūrinio sukūrimo momento tampa autoriumi ir įgyja išskirtines teises į savo kūrinį. Tai reiškia, kad tik jis gali leisti arba neleisti naudoti kūrinį tam tikru būdu. Taip pat minėtas įstatymas numato autoriams teisę gauti atlyginimą už kūrinių naudojimą tam, kad kūrėjams būtų atlyginta už intelektinį ir kūrybinį darbą, investuotą laiką ir pan. Tačiau kasdienybėje naudodami kūrinius net nepagalvojame, kad ne kiekvienam kūrinio naudojimui turime leidimą. Pavyzdžiui, nusipirkus kompaktinę plokštelę (DVD) galima filmą žiūrėti tik asmeniškai, bet nedaryti filmo kopijų, daryti jų viešai prieinamų internete ar kaip kitaip naudoti. Tokiems panaudojimų atvejams yra reikalingi atskiri autorių ar jų teisių turėtojų leidimai. Prie valstybės autorių teisių apsaugos turime prisidėti kiekvienas, kad ne tik būtų išvengta taikomų administracinių, civilinių ir baudžiamųjų atsakomybių, bet ir gerbtume pačius autorius bei jų kūrybą. Tačiau nuo ko pradėti?

Visų pirma, turime suprasti, kas yra autorių teisių saugomi objektai, dėl kurių neteisėto naudojimo galima pakliūti į baudžiamųjų sąrašą. Remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str., Autorių teisių objektais laikoma – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikšti kūrybinės veiklos rezultatai. Tai ir filmai, paveikslai, dainos, eilėraščiai ir kt.. Kaip matoma, įstatymas nenumato baigtinio kūrinių sąrašo, o tik nurodo kriterijus, taikomus kūriniams – pirmiausiai kūrinys turi būti originalus, antra – mokslo ir meno kūrinys, ir trečia – kūrinys turi turėti objektyvią formą. Neturintis objektyvios formos kūrinys nėra saugomas įstatymo.

Kiekvieną dieną neišvengiamai susiduriame su autorių teisių pažeidimais dėl minėtų objektų. bet dažniausiai pasitaikantys interneto erdvėje: nelegalių kino, muzikos ir literatūros turinio platformų naudojimas ir turinio parsisiuntimai, žmogaus atvaizdo ir nuotraukų naudojimas be sutikimo, nelegalus vaizdinės medžiagos ištraukų panaudojimas kitame turinyje, muzikos ir audiovizualinių kūrinių panaudojimas viešuose renginiuose be leidimo  ir dar daugelis kitų nusižengimų. Didžiausi piratavimo mastai akivaizdžiai matomi internete, kur dažniausiai į nelegalią veiklą įtraukiami vartotojai net jiems to nežinant. Interneto vartotojui ypač sunku atsirinkti šaltinius informacijos platybėse. Naudodami turinį internete ir ne tik, privalome mąstyti kritiškai ir galvoti ne tik apie save. Pavyzdžiui, Google paieškų sistemoje radus nuotrauką, vertą mūsų Facebook paskyros viršelio, negalime aklai pasikliauti jos viešu prieinamumu, o turime gauti autorius sutikimą ją naudoti, ar bent nurodyti autorystę.

Didinant sąmoningumą, kiekvienam iš mūsų privalu žinoti, kad kūrėjai turi teisę gauti jiems priklausantį atlyginimą už kūrinių naudojimą, o taip pat privalu mokėti atskirti, kuriuos kūrinius galima naudoti be leidimo nepažeidžiant autorių interesų. Autoriai kuria visuomenei ir tikisi, kad jų kūriniai bus naudojami, tačiau sąžiningai ir atsakingai. Ar tikrai naudojate legaliai? Legaliai naudojate kūrinį, jeigu:

  1. Jį įsigijote iš teisėto šaltinio;
  2. Jeigu įsigijęs kūrinį naudoti jį ne asmeniniu, o kitu tikslu, gavote atskirus autoriaus leidimus ir sutarėte dėl atlygintino ar neatlygintino naudojimo;
  3. Jeigu panaudojote kūrinį cituodami, mokslo ar mokymosi tikslais;
  4. Jeigu internete radote kūrinius, kurie pačių autorių sutikimu leidžiami naudoti neatlygintinai, o tik nurodant autoriaus vardą ir pan.

Akivaizdu, kad autoriai suinteresuoti, kad jų kūriniai būtų naudojami, o įvertinti autoriai galėtų toliau kurti. Piratavimo sekimo kompanijos „MUSO“ atliktas tyrimas atskleidė didžiulius nelegalios veiklos mastus Lietuvoje – čia vienas interneto vartotojas nelegaliai turinį platinančiose svetainėse per metus vidutiniškai aplankė 269 kartus. Taip pat pastebima atvejų, kuomet interneto vartotojai tampa piratais netyčia ir netgi susimoka už nelegalų turinį nelegalioms internetinėms platformoms. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų ateityje, verta susipažinti su intelektinės nuosavybės apsaugos centro INAC išskirtais skiriamaisiais ženklais, leidžiančiais atpažinti legalaus ir nelegalaus turinio platformas:

Legalaus turinio platformos pasižymi šiais skiriamaisiais ženklais:
– Filmus rodo tik įgijus teises rodyti filmą;
– Filmai platformoje – tik aukštos rezoliucijos, kurių metu galimai rodomos rėmėjų reklamos;
– Filmų peržiūroms vartotojas turi galimybę įsigyti abonentinį planą arba žiūrėti filmus nemokamai / už vienkartinį mokestį;
– Platintojas nurodo oficialius kontaktus bei rekvizitus;
– Ir kas be ko, nėra prašoma paramos interneto svetainės išlaikymui ar kitoms paslaugoms.

Nelegalaus turinio platformos:

  • Nenurodo kontaktų ir filmų platintojo kontaktų arba įvardijamas fizinis asmuo, platformą reguliuojantys asmenys;
  • Prašomas tinklalapio rėmimas (perkant VIP narystę ar aukojant SMS žinute);
  • Platformoje talpinami filmai yra skirtingos raiškos;
  • Autorystė nurodoma tik prie kai kurių filmų;
  • Talpinamos reklamos, baneriai, prašantys atidaryti turinį naujame naršyklės lange.

Galiausiai, svarbu susipažinti ne tik su piratavimo mastais Lietuvoje, bet ir prieš juos kovojančiomis padedančiomis legaliomis platformomis, kuriose autorių kūryba galite mėgautis kokybišku garsu bei rezoliucija, bei atlyginti autoriams už jų darbą, jų audiovizualinių kūrinių ir muzikos, literatūros kūrinių viešą paskelbimą televizijoje, teatruose, kino festivaliuose, radijuje, turinio platformose. Lietuvoje laisvai prieinamos šios legalios kino, literatūros bei muzikinio turinio platformos: kino – kinofondas.lt, zmonescinema.lt, netflix.lt, įvairios televizijų mediatekos, muzikos – Pakartot.lt, Spotify, Youtube, Deezer ir kt. Skaityti legaliai galima skaitykle.lt, knygute.lt, GoogleBooks, iBooks ir kt.

Nors Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal piratavimo mastą, tačiau situacija keičiasi, kuriant įvairias antipiratavimo akcijas, tokias kaip: „Biški vagis“ nebūna. Žiūrėk, klausyk, skaityk legaliai“, „Pradėk nuo savęs“, ir kitus projektus, turinio platformas, didinant žmonių sąmoningumą ir atsakingumą. Nuo šių metų kolektyvinio teisių administravimo asociacija AVAKA, administruojanti audiovizualinių kūrinių kūrėjų ir gamintojų teises, prisijungė prie projekto „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ autorių teisių programos. Viena šios programos veiklų – metodinių priemonių vyresniųjų klasių mokytojams ir mokiniams rengimas. Tad visai netrukus mokykloms bus pristatoma naujai parengta metodinė medžiaga autorių teisių tematika.

„Dideli maži ekranai” – tai bendras Britų tarybos ir „Meno avilio“ projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ugdymo plėtotės centru. Projektu siekiama ugdyti vyresniųjų klasių mokytojų ir mokinių medijų raštingumą, ypatingą dėmesį kreipiant į audiovizualines medijas ir mokiniams patrauklius medijų produktus (kino filmus, reklamas, kompiuterinius žaidimus, socialinius tinklus, televiziją). Projektas finansuojamas Britų tarybos, Lietuvos kultūros tarybos ir LR kultūros ministerijos lėšomis.