Pelno mokesčio lengvata kinui, kuria pasinaudoję laimi visi


TV filmas NAFTOS FONDAS (2)

Pastaraisiais metais užsienio filmų gamintojai vis dažniau pasirenka Lietuvą. „Karas ir taika“ (JAV, Jungtinė Karalystė), „Tokijo teismas“ (Kanada, Japonija, Nyderlandai), „Džekas Skerdikas“ (Vokietija), „Popiežius prieš Hitlerį“ (JAV) – tai tik dalis garsiau nuskambėjusių mūsų šalyje filmuotų televizinių dramų bei filmų pavadinimų.

Šiuo metu Lietuvoje filmuojamas ir kol kas didžiausias ir brangiausias šalies istorijoje bendras HBO ir Sky televizijų projektas „Černobylis“. 5 dalių mini seriale apie atominės elektrinės katastrofą pagrindinius vaidmenis atlieka pasaulyje gerai žinomi aktoriai, o filmavimo grupę sudaro 376 žmonės – ne tik iš užsienio, bet ir iš Lietuvos.

Toks kino industrijos pagyvėjimas tiesiogiai susijęs su Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta lengvata filmų gamybai, kuri kino kūrėjams leidžia sutaupyti iki 20 proc. filmavimo biudžeto lėšų, o į filmo gamybą investuojančioms verslo įmonėms – sumažinti mokėtiną pelno mokestį.

Jau keletą metų galiojančio mokestinio įrankio schema paprasta: Lietuvoje veikianti bendrovė, skirianti lėšų šalyje gaminamam filmui, gali susimažinti pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas 75 proc. nuo kinui suteiktos sumos. Mokėtinas pelno mokestis taip pat sumažinamas – jau visa skirtų lėšų suma. Skaičiuojama, kad šia mokestine lengvata pasinaudojęs verslas gali laimėti iki 11,25 proc. į kiną investuotų lėšų.

Patikrinta ir gyvybinga

Nuo 2014 m. veikiančią lengvatą verslas neretai dar painioja su parama kinui, tačiau tai – dvi skirtingos, nors abi gyvybingos priemonės. „Lengvata filmų gamybai yra finansinis instrumentas: dalį pinigų, kuriuos šiaip ar taip išleistų mokesčiams, verslas skiria kino gamintojams, o mainais už tai gauna finansinę naudą – nuolaidą mokėtinam pelno mokesčiui. Tuo tarpu teikiant paramą pirmu smuiku groja emocinis aspektas, ji tarnauja ir kaip rinkodaros priemonė, nes bendrovė minima filmo komunikacijoje“, – aiškina Rolandas Kvietkauskas, Lietuvos kino centro, administruojančio lengvatos teikimą, direktorius.

Vienintelė nauda, kurią verslas gali gauti iš lengvatos, yra pelno mokesčio sumažinimas. Žinoma, tai nereiškia, kad visiškai atsiribojama nuo projekto: skirdama lėšas, bendrovė pasirašo sutartį su konkretaus filmo prodiuserių kompanija, tad tiksliai žino, į kokio kūrinio gamybą investuoja ir kas jį kuria.

Investicijos dydis nėra svarbus – nėra nei minimalios, nei maksimalios sumos, kurią galima skirti kinui. Pasak R. Kvietkausko, investicijos suma daugiau priklauso nuo vidinio verslo finansų planavimo, nes pelno mokesčio negalima sumažinti iki nulio.

Tuo tarpu kinui reikšminga bet kuri lėšų suma – yra projektų, kuriems užtenka 20 tūkst., yra tokių, kur tokie pinigai bus tik reikiamo finansavimo dalis. Iš neatlygintinai verslo skirtų lėšų kino gamintojai gali padengti ne daugiau nei 20 proc. gamybos išlaidų, tačiau ši suma gali būti surinkta ir iš vieno, ir iš keleto įmonių. Mažiausia neatlygintinai filmų gamybai skirta suma buvo 2000 eurų, didžiausia – 1,4 mln. eurų.

Per lengvatos veikimo metus ja pasinaudojo 84 Lietuvoje veikiančios verslo kompanijos, bendrai į kiną investavusios daugiau nei 10 mln. eurų.

Nauda ne tik verslui, bet ir valstybei

Pasinaudoti lengvata verslui nėra sudėtinga: pasirinkusi, į kurį projektą nori investuoti, bendrovė pasirašo sutartį su prodiuserių kompanija ir perveda norimą sumą. Pagrindu deklaruoti mažesnį pelno mokestį tampa Lietuvos kino centro išduota investicinė pažyma.

Mokestinės lengvatos filmų gamybai dėka į Lietuvą nuo 2014 m. buvo pritraukta daugiau kaip 30 mln. eurų užsienio investicijų. Lengvata neretai tampa lemiamu kriterijumi, kai renkama filmavimo vieta – juk, anot Lietuvos kino centro vadovo, vertinant iš Los Andželo, Vilnius ir Praha yra sąlyginai toje pačioje geografinėje pozicijoje. „Pirmiausia, žinoma, žiūrima, kuri šalis gali pasiūlyti kokybiškas ir profesionalias kino gamybos paslaugas, tačiau įvertinus jas, sprendimas priimamas atsižvelgiant į finansinį aspektą.“

Mūsų šalyje įgyvendinami užsienio filmų gamybos projektai ne tik augina Lietuvos kino industrijos profesionalumą, bet turi ir tiesioginį poveikį šalies ekonomikai – per sumokamus mokesčius bei didėjantį darbuotojų užimtumą su kinu tiesiogiai nesusijusiuose sektoriuose: viešbučių, maitinimo, prekybos, pramogų ir kituose.

Tą patvirtino ir Lietuvos kino centro užsakymu atlikto mokestinės lengvatos ekonominio poveikio tyrimas. Jis parodė, kad filmų gamintojai, pasinaudoję mokestine lengvata, sumokėjo valstybei daugiau mokesčių, nei ši neteko dėl pelno mokesčio investuotojams sumažinimo.

„Verslui šis instrumentas tereiškia vieną sutartį, vieną pavedimą ir vieną užpildytą eilutę mokesčių deklaracijoje. Šių paprastų veiksmų atnešama nauda – didžiulė. Įmonei ji tiesiogiai pasireiškia per pelno mokesčio sumažinimą, tačiau realus jos poveikis – kur kas platesnis. Tai investicija į visos kūrybinės industrijos tobulėjimą, šalies ekonomiką ir jos konkurencingumą tarptautinėje kino gamybos arenoje“, – įsitikinęs Lietuvos kino centro vadovas.

Nuotraukoje – Norvegų TV filmo „Naftos fondas“ filmavimo akimirka („Artbox“).

Originalų straipsnį verslo naujienų portale www.vz.lt skaitykite čia.