Lietuvos kino centras šalies kino industrijos atstovus rudenį kvies į seminarą seksualinio priekabiavimo, psichologinio smurto ir etikos filmavimo aikštelėje klausimais


LKC vizualas

Lietuvos kino centras, apibendrinęs birželio 8 d. surengto susitikimo, kuriame dalyvavo kino industrijoje veikiančių organizacijų, Lietuvos žmogaus teisių centro ir Lietuvos kino bendruomenės atstovai, metu vykusią diskusiją bei įvertinęs tarptautinių organizacijų, kurių narys yra Lietuvos kino centras, praktiką, teikia siūlymus, kokie žingsniai bus daromi siekiant Atvirame laiške Lietuvos kino centrui, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai ir Lietuvos kino bendruomenei įvardintų klausimų sprendimo.

Lietuvos kino centras  šį rudenį numato organizuoti atvirą Lietuvos kino industrijos atstovams (visų pirma, prodiuseriams ir režisieriams) seminarą apie tarpusavio santykius ir etiką filmavimo aikštelėje, siekiant atpažinti ir eliminuoti seksualinį priekabiavimą, psichologinio smurto apraiškas. Lietuvos kino centras kvies seminare kalbėti šioje srityje dirbančius užsienio ir Lietuvos specialistus.

Lietuvos kino centras parengs rekomendacijas dėl sutarčių su kūrybiniu ir techniniu personalu nuostatų, reglamentuojančių darbo etiką ir elgesį filmavimo aikštelėje. Šios rekomendacijos galėtų  būti įtrauktos į pasirašomas sutartis arba būti pasirašomos kaip elgesio etikos vienašališko įsipareigojimo deklaracijos.

Būdamas vienu iš nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ rengėjų, Lietuvos kino centras teiks Lietuvių kino akademijai pasiūlymą svarstyti, kaip nacionaliniai apdovanojimai galėtų prisidėti prie lygių galimybių Lietuvos kino industrijoje propagavimo ir užtikrinimo.

Tuo pačiu Lietuvos kino centras atkreipia dėmesį, kad jo sudaromose projektų vertinimo ekspertų komisijose nebuvo moterų diskriminacijos atvejų, o šiuo metu veikiančių ekspertų komisijų nariais yra 19 moterų ir 6 vyrai.

Per pastaruosius metu keičiasi ir lyčių balansas finansuojant kino projektus. Pastarojo Filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo konkurso metu finansavimas skirtas 52 kino projektams. 34 finansuotų projektų prodiuserės yra moterys, kurių projektų vykdymui  skirta 2.204.685 EUR. Tai sudaro 58 proc. viso konkurso metu paskirstyto valstybinio finansavimo sumos. 20-ties finansuotų projektų režisierės ar scenarijaus autorės (scenarijaus kūrimo darbų projektuose) yra moterys. Kadangi tik pastaraisiais metais didėjant valstybinio finansavimo apimtims ir projektų įgyvendinimo galimybėms galima kalbėti apie tam tikras remiamų kino projektų tendencijas, Lietuvos kino centro manymu, kol kas būtų ankstyva imtis administracinių priemonių nustatant galimas finansuojamų projektų proporcijas lyčių atžvilgiu, tačiau svarstant projektus bus atkreiptas kino projektų vertinimo ekspertų dėmesys į šią situaciją. VšĮ „Meno aviliui“ užbaigus šiuo metu atliekamą tyrimą apie moteris lietuvių kine ir įvertinus jo rezultatus, Lietuvos kino centro nuomone, taip pat būtų tikslinga surengti diskusiją dėl galimo kino projektų valstybinio finansavimo taisyklių tobulinimo siekiant lyčių lygybės kine.