Lietuva Berlyno kino festivalyje prisistato virtualios realybės projektais apie šalies istoriją ir kultūrą


Lietuvos nacionalinis stendas Europos kino mugėje

Šiandien prasideda  68-asis Berlyno tarptautinis kino festivalis ir industrijos renginys – Europos filmų mugė, kurioje, kaip ir kasmet, prisistato ir Lietuva. Dešimt dienų trunkančioje kino verslo misijoje netrūks lietuviškų akcentų ir iniciatyvų. Šiemet nacionalinis stendas išsiskirs pirmą kartą pristatomais lietuviškais virtualios realybės (VR) projektais, pasaulio kino industrijos profesionalams atskleisiančiais dalelę mūsų šaliai svarbios istorinės ir kultūrinės patirties. Toks VR projektų pristatymas yra debiutas ne tik Lietuvai, bet ir visam trijų Baltijos šalių regionui.

Minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, vasario 16–20 d. Europos filmų mugėje viešinti tarptautinė bendruomenė ir žurnalistai turės galimybę per 30 min. išgyventi labai skirtingas patirtis dviejuose lietuvių kūrėjų VR darbuose – Andriaus Lekavičiaus interaktyviame dokumentiniame VR filme „Laisvės kodas 13“ ir Kristinos Buožytės animaciniame VR projekte „Angelų takais“. Pirmasis archyviniais kadrais, garsu bei atkurta chronologine įvykių seka virtualios realybės dalyvius įtrauks į lemtingos 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykių sūkurį prie televizijos bokšto Vilniuje. Stovint greta beginklių laisvės gynėjų, kiekvienam patikėta apsispręsti, fiksuoti sovietų karių agresiją žurnalisto kamera ar padėti nuo šautuvų buožių ir tankų nukentėjusiems sužeistiesiems. Visiškai kitokį, užburiantį pasivaikščiojimą po magišką trimatėje erdvėje atgijusių M. K. Čiurlionio paveikslų kraštovaizdį skambant jo simfoninei muzikai žada VR projektas „Angelų takais“. Virtuali kelionė, prasidėjusi sausumoje ir lydima M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miškas“, tęsiasi vandens ir dangaus platybėse, „banguojant“ simfoninei poemai „Jūra“ ir stebint horizonte bei debesų raštuose kintančius objektus iš žinomų menininko paveikslų „Ramybė“, „Saulės pasveikinimas“, „Amžinybė“ ir daugelio kitų.

Lietuvos nacionalinis stendas Europos kino mugėje1

Lietuvos nacionalinis stendas Europos kino mugėje

VR filmo „Angelų takais“ skrajutė

 VR filmo „Angelų takais“ skrajutė (rež. K. Buožytė)

„Lietuvos gimtadienį paminėsime labai simbolišku technologiniu debiutu – pakviesime ne žiūrėti, bet patirti Lietuvą. Žymime naują kino industrijos raidos etapą – rengiamės konkuruoti ir naujoje VR rinkoje. Džiaugiamės galėdami sudaryti sąlygas pristatymui ir padaryti tai būtent šiuo įkvepiančiu metu, kai didžiuojamės ir švenčiame. Tokie unikalūs istoriniai ir meniniai sumanymai yra įdomūs tarptautinei auditorijai, telieka palinkėti kūrėjams išnaudoti Europos filmų mugės galimybes“, – sako nacionalinio stendo vadovė Dovilė Butnoriūtė.

Lietuvos nacionalinis stendas Europos kino mugėje4

Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos kino industrija kartu su Berlyne gyvenančiais ir viešinčiais tautiečiais paminės talentingiems kino kūrėjams skirtu rytiniu bėgimu miesto gatvėmis, kurį organizuoja Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“. Šventiniu bėgimu Berlyno kino festivalyje dalyvaujantys kino talentai kviečiami susitikti ir kurti Vilniuje, kuris kovo mėn. taps tarptautinės kino industrijos susitikimų vieta.

Lietuvos nacionalinis stendas Europos kino mugėje5

2018-aisiais tarptautinės kino industrijos dėmesys dažnai krypsta į tris Baltijos šalis, ne išimtis – Europos filmų mugė, kurios metu numatyta svarbių susitarimų, skirtų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti bei tarptautinio industrijų bendradarbiavimo galimybėms stiprinti. Baltijos šalių kino centrų iniciatyva taip pat organizuojamas tinklaveikos vakaras tarptautinės kino industrijos profesionalams. Trišalio Lietuvos, Latvijos ir Estijos šimtmečiams paminėti skirto renginio metu Baltijos šalių kino centrų vadovai pristatys neseniai Triesto kino festivalio metu per 2018 m. sutartus įgyvendinti 12 bendrų tarptautinių kino sklaidos projektų Glazgo, Maskvos, Štutgarto, Kopenhagos, Karlovi Varų, San Sebastiano, Reikjaviko, Liubeko, Tbilisio ir kituose žinomuose Europos kino festivaliuose.

Be šiųmetinių akcentų vasario 15–23 d. Europos filmų mugėje tradiciškai vyks intensyvus Lietuvos kino centro ir šalies kino industrijos atstovų darbas. Tarptautinei kino bendruomenei – festivalių vadovams ir programų sudarytojams, prodiuseriams, gamybos kompanijų atstovams, platintojams, pardavimo agentams, finansuotojams – bus pristatyta Lietuvos kino industrijos rinka, bendradarbiavimo galimybės, patrauklios filmavimo sąlygos ir pelno mokesčio lengvata kino gamybai bei naujausi lietuviški filmai. 117 kino projektų, iš jų 17 skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, yra pristatyti naujame Lietuvos kino centro išleistame dvikalbiame leidinyje „Lietuviški filmai / Lithuanian Films 2017–2018“. Leidinio skaitmeninę versiją galima rasti internete.

Specialiuose kino industrijos profesionalams skirtuose seansuose bus parodyti du bendros gamybos su Lietuva filmai – rudenį po 17 metų pertraukos į Toronto tarptautinio kino festivalio programą atrinktas ir čia pasaulinę premjerą surengęs Eglės Vertelytės filmas „Stebuklas“ (lietuvių prodiuserinės kompanijos „In Script“ ir bulgarų „Geopoly Ltd“ bendra gamyba bendradarbiaujant su lenkų kompanija „Orka“) ir Gruzijos ir Lietuvos bendros gamybos filmas „Namme“ (rež. Zaza Khalvashi, lietuvių gamybos kompanija „Tremora“). Penkerius metus kurto filmo pasaulinė premjera įvyko Tokijo tarptautinio kino festivalio konkursinėje programoje, tai pirmasis bendras lietuvių ir gruzinų kino projektas. Abiejų filmų gamybą parėmė Lietuvos kino centras.