2015 metais – tarptautinis pripažinimas, 2016 – dar didesnis dėmesys nacionalinio kino gamybai bei platinimui Lietuvoje


LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas

Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos kino centras apžvelgė 2015 metų rezultatus ir pristatė svarbiausius šių metų darbus.

Atnaujinta kino projektų rėmimo sistema, pelno mokesčio lengvatos pristatymas užsienio partneriams, bendri projektai su Lenkija bei dėmesys tarptautinei lietuviško kino sklaidai buvo praėjusių metų veiklos prioritetai.

2015 metais LKC biudžetas buvo  3 073 737 eurai, iš jų kino parengiamųjų darbų, gamybos ir sklaidos projektams paremti buvo skirta 2 139 282 eurai.

Praėjusiais metais pirmąkart vyko du kino projektų finansavimo konkursai bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų idėjų konkursas.

Pakeitus filmų sklaidos finansavimo taisykles, į valstybės paramą galėjo pretenduoti kūrėjai, kurių filmų sumanymai buvo atrinkti į tarptautinius projektų vystymo renginius. Ši priemonė sudarė geresnes galimybes ne tik kokybiškai patobulinti scenarijus, bet ir surasti partnerius užsienyje, kurie prisidėtų gaminant filmą.

Taip pat pirmą kartą buvo galima teikti paraiškas dėl pirmojo trumpametražio filmo gamybos, debiutinio filmo gamybos, mikro biudžeto vaidybinio ilgametražio filmo gamybos, televizinės meninės dokumentikos gamybos, interaktyvaus projekto parengiamųjų darbų ir gamybos, mažumos bendros gamybos finansavimo.

Šalies kino kūrėjai ir praėjusiais metais daugelį savo projektų įgyvendino su kolegomis iš kitų šalių. Net 15 valstybės paremtų filmų buvo gaminami su prodiuseriais iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Kanados, Belgijos, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Makedonijos, Bulgarijos, Brazilijos. Kino įstatyme nustatytas bendros filmų gamybos prioritetas sėkmingai įgyvendinamas, o minėti pavyzdžiai rodo, kad ir pripažinimo sulaukusių, ir jaunųjų šalies kino kūrėjų darbai yra įdomūs ir tarptautinei auditorijai.

Siekiant ilgalaikio bendradarbiavimo ir sudarant galimybes Lietuvos kūrėjams dirbti tarptautiniuose projektuose, Lietuvos kino centras parėmė 5 užsienio šalių kino kūrėjų sumanymus iš Estijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Rumunijos. Šiems projektams skirtos lėšos turėjo būti išleistos Lietuvoje, be to, prodiuseriai turėjo įtraukti bent vieną mūsų šalies kino kūrėją (operatorių, kompozitorių, aktorių ar kt.).

Tai, kad profesionaliai dirbama su kolegomis iš užsienio rodo ir Eurimages fondo parama projektams: „Stebuklas“, „Karalių pamaina“, „Apsimetėliai“, „Charmsas“. Šiems filmams fondas skyrė 430.000 eurų paramą.

Naujoji finansavimo tvarka sudarė geresnes sąlygas ateiti naujiems kūrėjams, vertinant projektus daug dėmesio skiriama ir vadybos reikalavimams.

Iš viso buvo paremti 26 vaidybinių, dokumentinių, animacinių filmų gamybos projektai, 10 filmų parengiamųjų darbų projektų bei 15 filmų, skirtų valstybės 100-mečiui, scenarijų rašymas.

2015 metais kino teatruose pasirodė 10 lietuviškų filmų premjerų, iš kurių 3 filmai buvo remti valstybės lėšomis, dar 4 filmai pasinaudojo mokestine lengvata filmų gamybai.

Praėjusiais metais Lietuvos kino centras skyrė didelį dėmesį lietuviško kino sklaidai užsienyje, su LKC parama 88 lietuviški filmai buvo parodyti 39 tarptautiniuose kino festivaliuose ir renginiuose. Pasirinkus Lenkiją, kaip pagrindinę strateginę partnerę, buvo pristatyta „Focus on Lithuania“ programa dokumentinių filmų festivalyje Krokuvoje, vaidybinių filmų programa Vroclavo kino festivalyje „T-Mobile New Horizons“ bei surengta Lietuvos ir Lenkijos kino prodiuserių kūrybinės dirbtuvės-ekspedicija Baltijos jūra į Gdynės kino festivalį.

Pavasarį buvo pristatytas išskirtinis lietuviško kino sklaidos projektas – „Film Box“ trumpametražių filmų ir animacijos kino salė Vilniaus oro uoste, kurioje rodomi lietuvių ir kitų šalių kūrėjų autoriniai filmai. O metų pabaigos akcentu tapo pasaulinio transliuotojo „Eurochannel“ kanalo paskelbimas lapkritį Lietuvos mėnesiu, viso buvo parodyta 13 lietuviškų filmų, 87 pasaulio šalyse su subtitrais 8 kalbomis ir programos pristatymais šalių kino teatruose.

Sėkmingiausiu metų kino projektu, pritraukusiu daugiausiai tarptautinio dėmesio tapo režisierės Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“. Tai pirmasis lietuviškas  kino filmas Sandanso kino festivalyje (JAV), dar ir pelnęs geriausios režisierės apdovanojimą, ir parodytas beveik 50 kino festivalių, tarp jų Berlyno, Busano, Varšuvos, Stokholmo, Karlovy Vary bei pelnęs 7 apdovanojimus. Dar vieną lietuvių ir prancūzų prodiuserių bendradarbiavimo sėkmę (filmas buvo kuriamas kartu su Prancūzijos ir Nyderlandų gamintojais) minėjo šalių kultūros ministrai pasirašydami pirmąją mūsų šaliai tarpvyriausybinę bendros filmų gamybos sutartį.

2015 metais buvo pristatyti keturi skaitmeninti ir restauruoti kino filmai: rež. rež. A. Žebriūno „Gražuolė“, rež. A. Grikevičiaus  „Sadūto tūto“, rež. A. Žebriūno „Velnio nuotaka“, rež. A. Dausos ir A. Grikevičiaus „Jausmai“. Darbai buvo atliekami bendradarbiaujant su filmų kūrėjais, surengtos viešos filmų peržiūros. 2015 m. iš „Gos­fil­mo­fond“ buvo įsigytos dar 10 filmų kopijos.

Lietuvos kino centro inicijuojamos kino edukacijos programos pritraukia vis didesnę pedagogų bei moksleivių auditoriją. 2015 metais vyko 2 konkursai moksleiviams, o kino edukacijos ugdymo bazės vartotojų skaičius praėjusiais metais išaugo 25 procentais (šiuo metu yra per 400 vartotojų).

Užsienio kino kompanijų susidomėjimas pelno mokesčio lengvata, kuria yra skatinamos investicijos į kino gamybą Lietuvoje, gana intensyviai auga. 2015 metais mokestine lengvata pasinaudojo 7 šiuo metu jau pagamintų užsienio kino kompanijų filmų projektai ir jų gamybos išlaidos Lietuvoje sudarė beveik 12 mln. eurų.

2015 m. LKC išdavė 20 investicinių pažymų, patvirtinančių, kad privatūs investuotojai siekdami pasinaudoti pelno mokesčio įstatymu nustatyta lengvata, suteikė 2 668 506 eurų. Su šia parama, kurią suteikė 17 pelningai verslą plėtojančių kompanijų, buvo įgyvendinta 14 filmų gamybos projektų.

2016 m. didesnis finansavimas bus skirtas projektams remti: papildomai lėšų skiriama valstybės šimtmečiui skirtų filmų parengiamiesiems darbams ir pradedama nauja programa, remsianti nacionalinių filmų platinimą Lietuvos kino teatruose.

Valstybės šimtmečiui skirtų filmų parengiamiesiems darbams konkursas bus skelbiamas vasario mėnesį. Tikimasi, kad jame dalyvaus ne tik praėjusiais metais paremtų idėjų autoriai, bet ir savarankiškai kino sumanymus vystantys kūrėjai.

Šiais metais Lietuvos kino centras rems nacionalinio kino platinimą kino teatruose Lietuvoje. Nacionalinis kinas siekdamas auditorijos dėmesio stokoja resursų tinkamais būdais ir kanalais pasiekti būsimus žiūrovus. Naujai pradedama paramos programa siekiama sudaryti sąlygas kokybiškesnių ir įvairesnių rinkodaros priemonių naudojimui. Vienam filmui bus skiriama iki 5000 eurų parama, neviršijant 50 procentų planuojamų šioms reikmėms išlaidų. Tikimasi, kad ši priemonė padidins nacionalinių filmų auditoriją.

Šiais metais filmų parengiamųjų darbų, gamybos, sklaidos užsienyje projektams, valstybės šimtmečiui skirtų filmų parengiamiesiems darbams bei nacionalinių filmų platinimui Lietuvos kino teatruose bus skirta 2.660.000 eurų.

Vienas iš 2016 metų kino sklaidos prioritetų yra Baltijos šalių partnerystės skatinimas. Inicijuojamas naujų nacionalinių filmų apsikeitimo programos projektas. Nacionalinių kino institucijų parengta programa bus rodoma Vilniuje, Rygoje ir Taline. Tai bus pirmoji tokio pobūdžio partnerystės iniciatyva, įvertinus jos rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.

Siekiant geriau pažinti kaimyninių šalių kiną 2016 metais numatoma kino edukacijos bazę papildyti Latvijos kino kūrėjų filmais.

Šie metai yra svarbūs ir diskutuojant dėl strateginių kino srities vystymo krypčių pagrindiniame dokumente – Kino įstatyme. Praėjusiais metais kino srities ekspertų parengtos šios dokumento pataisos artimiausiu metu bus dar kartą aptartos Kultūros ministerijoje ir teikiamos derinti. Įstatymo projekte be kitų patikslinimų numatoma keisti kino bendruomenės dalyvavimo kino politikos kūrimo ir įgyvendinimo procesuose sistemą, tobulinti valstybinio kino finansavimo modelį. Taip pat Kultūros ministerijoje planuojamos rengti konsultacijos ir dėl kino projektų finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis.

„Kino filmų gamybos ir kino kultūros projektų finansavimas – vienas iš aktualiausių strateginių klausimų artimiausiu metu. Šios srities finansavimas Lietuvoje jau ne procentais, o keletą kartų mažesnis už panašaus dydžio šalių, tokių kaip Latvija, Estija, Kroatija ar Makedonija skiriamą finansavimą. O mes su jomis konkuruojame tarptautinėje rinkoje dėl tokių kino industrijų, kaip Prancūzijos, Vokietijos ar Jungtinės Karalystės, dėmesio. Pastarųjų metų mūsų šalies kino industrijos  kūrybiniai ir ekonominiai rezultatai rodo kur kas didesnį šios kultūros srities potencialą. Deja jį išnaudoti galėtume tik su didėjančia valstybės pagalba“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.