EK atlieka nuomonės tyrimą apie Europos audiovizualinę žiniasklaidą bei situaciją Europos informacinėje rinkoje


Europos Komisija (toliau – EK) atlieka suinteresuotų šalių nuomonės tyrimą apie Europos audiovizualinę žiniasklaidą ir apskritai informacinę rinką skaitmeniniame amžiuje.

­

Šiam tikslui EK paskelbė viešas konsultacijas, kurių metu atsakinės su dabar planuojama atnaujinti Europos audiovizualinę žiniasklaidą reglamentuojančia direktyva (angl. „Audiovisual Media Services Directive – AVMSD“) susijusias klausimus apie galimus informacijos rinkos reglamentų tobulinimus, jos dalyvių (televizijos transliuotojų, interneto paslaugų teikėjų ir kt.) atsakomybes, vartotojų (ypač vaikų) apsaugą, reklamos reguliavimą, Europoje sukurtų informacinių produktų populiarinimą bei prieigą prie viešos informacijos.Minėtos konsultacijos, truksiančios iki spalio mėn., metu EK siekia sukonkretinti informacinės rinkos dalyvių (informacinių paslaugų tiekėjų, vartotojų, susijusių viešųjų organizacijų) pozicijas. Itin svarbi yra globalių televizijos, interneto kanalų, specializuotų informacinių platformų („Netflix“, „iTunes“, „YouTube“, „DailyMotion“, „HBO GO“ ir kt.) vartotojų nuomonė. Į šį nuomonių tyrimą bus atsižvelgiama 2016 m. peržvelgiant Vientisos skaitmeninės rinkos strategiją (angl. „Digital Single Market strategy“).EK šį tyrimą atlieka siekdama įtvirtinti geresnį reguliavimą minėtoje Europos audiovizualinę žiniasklaidą reglamentuojančioje direktyvoje. Tikimasi, jog jis leis įvertinti dabar galiojančios AVMSD direktyvos efektyvumą bei sukurti šį efektyvumą padidinančias korekcijas.

Tyrimo metu specialioje virtualioje erdvėje respondentai galės ne tik rinktis iš daugybės uždarų klausimų atsakymų, bet ir patys siūlyti savo idėjas bei palikti komentarus teisinio informacinės rinkos reguliavimo tema, pasidalinti savo asmenine patirtimi, susijusia su AVMSD direktyva, teikti pasiūlymus ir sužinoti kitų dalyvių nuomonę apie juos.

Informacinės rinkos reguliavimas tiesiogiai paliečia piliečius ir verslą, nes įtakoja informacijos vartojimą. Globalus informacinis tinklas leidžia bendradarbiauti ir tiesiog vartoti informaciją be didesnių barjerų. Taip dalinamasi kūrybiniu potencialu ir kultūrine įvairove, tačiau kartu tai sukelia papildomų iššūkių vartotojų teisių reglamentavime. Tinkamas informacinės rinkos reguliavimas bei su juo susiję tyrimai yra itin svarbūs norint išnaudoti didelį Europos Sąjungos ekonomikos augimo potencialą.

Viešo konsultacinio forumo metu siekiama ištirti informacinės rinkos dalyvių nuomonę apie dabar galiojančią AVMSD direktyvą bei jos tobulinimo galimybes šiose srityse:

– Direktyvos taikymo srities mastas (dabar ji galioja televizijos transliuotojams ir užsakomųjų paslaugų tiekėjams, pvz. „Netflix“, bet netaikoma interneto vartotojų kuriamo turinio platformoms, pvz. „YouTube“, „Vimeo“ ir kt.) – keliami klausimai, ar jį reikia keisti ir kaip, ar sukurti papildomą savireguliacijos sistemą Direktyvos nereglamentuojamoms sritims.

– „Pereinamojo reguliavimo“ sistema. Pagrindinės taisyklės (pvz., neapykantos kurstymo draudimas, paslaugų pritaikymas žmonėms su negalia) taikomos visoms informacinėms paslaugoms, bet kai kuriose srityse taisyklės transliuotojams yra griežtesnės, nei užsakomųjų informacinių paslaugų teikėjams. Keliami klausimai, ar tai neturėtų keistis, ypač atsižvelgiant į reklamą, galimai vaikams žalingo informacinio turinio programas ir Europoje sukurtų informacinių produktų propagavimą.

– Direktyva leidžia organizacijoms teikti paslaugas Europos Sąjungoje pagal teisinį organizacijos kilmės šalies reguliavimą. Tam tikros išimtys leidžiamos tik tam tikrais atvejais ir kai kuriose procedūrose. Keliamas klausimas, ar tai turėtų keistis ir kaip.

AVMSD direktyva iki šiol skatino nekliudomą informacijos perdavimą, transliaciją, informacijos paslaugų teikimą bei vartojimą visoje Europoje. 2013 m. pabaigoje apie 23 % Europos Sąjungos televizijos kanalų buvo orientuoti į užsienio rinkas (tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų). Tačiau nuo 2007 m., kuomet buvo priimta minėta direktyva, informacinė rinka smarkiai pasikeitė: žiniasklaidos, informacijos pateikimo priemonės jungėsi, kito, buvo pereita nuo tradicinių žiniasklaidos kanalų link interneto. Dabar įprastas televizorius tėra viena iš priemonių informacijai vartoti: auga naudojimasis kompiuteriais, planšetėmis, mobiliaisiais telefonais, televizija tapo skaitmenine ir integruojama su internetu. Numatoma, jog 2019 m. 80 % interneto paslaugų vartojimo sudarys būtent vaizdinė informacija. Reklama sparčiai persikelia iš televizijos į internetą. Internetu naudodamiesi vaikai pirmiausiai išmoksta ir mėgsta žiūrėti filmuotą medžiagą.

Viešas konsultacinis forumas vyksta visomis 24 oficialiomis Europos Sąjungos šalių-narių kalbomis. Audiovizualinės žiniasklaidos svarba ir itin didelis potencialas atskleidžiamas šiose prognozėse:
– Iki 2019 m. 80 % – 90 % viso informacinio suvartojamo turinio sudarys video medžiaga (televizijoje, užsakomųjų video paslaugų platformose (VoD), internete, P2P – informacijos keitimosi tiesiogiai tarp asmenų paslaugų turinyje) (šaltinis: „Cisco VNI“).
– Visame pasaulyje 2014 m. internete pateikiamos video medžiagos, lyginant su televizijoje pateikiama, padvigubėjo. Ši tendencija išliks ir, manoma, iki 2019-ųjų video informacijos internete bus keturgubai daugiau, o vartotojų internete pateikiamos filmuotos/video medžiagos dalis nuo 2014 m. buvusių 16 % pasieks 17 % (šaltinis: „Cisco VNI“).
– Iki 2019 m. visame pasaulyje užsakomųjų video paslaugų (VoD) vartojimas padvigubės. Aukštos rezoliucijos (HD kokybės) video medžiaga sudarys 70 % interneto paslaugų tiekėjų? (IP) užsakomųjų video paslaugų (VoD) srauto (palyginimui, 2014 m. ji sudarė 59 %) (šaltinis: „Cisco VNI“).
– Video medžiagos peržiūra – viena pirmųjų ir pati populiariausia veikla, kuria užsiima internetu naudotis pradedantys vaikai. Pvz., Didžiojoje Britanijoje „YouTube“ kanalas yra antras iš vaikų iki 5 metų amžiaus mėgiamiausių informacijos šaltinių (šaltinis: „Childwise, 2012“).
– Reklamos augimas internete 2008-2013 metais kur kas spartesnis, nei televizijoje ir prognozuojama, jog netrukus ją pasivys. Pagal „IAB Adex Benchmark„ 2013 ataskaitą, 21 Europos Sąjungos valstybėje iš viso reklamai internete išleidžiama 23,7 milijardo eurų, o tam skiriama suma kasmet padidėja 10,7 %.
– 2013 m. 17-oje Europos Sąjungos valstybių-narių, kurios pateikė duomenis, video reklamos internete dalis siekė 1,03 mlrd. eurų vertę, o lyginant su 2012 m. duomenimis (714 mln. EU), išaugo 45,1 %.

EK viešą konsultaciją rengia ne primą kartą. 2013 m. buvo išleistas kvietimas informacinės rinkos dalyviams „Green Paper „Preparing for a Fully Converged Audiovisual World: Growth, Creation and Values“, pakviečiant juos dalintis nuomonėmis apie informacinės rinkos pokyčius ir jų sąsajas su AVMSD direktyva.
Infromacija parengta pagal Europos Komisijos informaciją.

Klausimynas