Lietuvos ir Europos kino rinkos tendencijos


Nors 2013 m. Europos Sąjungos šalyse pajamos, gautos už bilietus į kino seansus mažėjo, šių metų pirmasis ketvirtis žada pozityvius pokyčius. Nepaisant daugeliui ES šalių kino industrijų sudėtingų metų, 2013-ieji Lietuvos kino sektoriui buvo sėkmingi. Tokias išvadas galima daryti remiantis Europos audiovizualinės observatorijos bei leidinio „Baltic facts and figures“ skelbiamais duomenimis. 

Palyginus šių ir praėjusių metų pirmąjį ketvirtį paaiškėjo, kad ES šalių kino teatrų lankomumo rodiklis didėjo. Nors Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje užfiksuotas nedidelis kino teatrų lankytojų mažėjimas,  žymus kilimas pastebimas kitose trijose iš penkių didžiųjų rinkų – Prancūzijoje (+18,9%), Italijoje (+13%), Ispanijoje (+8,7%).

Kino teatruose pirmąjį šių metų ketvirtį gausiai lankėsi ir Nyderlandų, Švedijos, Graikijos gyventojai. Lietuva – taip pat tarp šalių, kurios kino teatrai sulaukė žiūrovų pagausėjimo: palyginus 2013 m. ir 2014 m. pirmo ketvirčio rezultatus, užfiksuotas 4,3% augimas (nuo 1 iki 1,1 milijono žiūrovų).

Nors lankytojų skaičius per pastaruosius 5 metus ES šalių kino teatruose mažėjo, pajamos už kino bilietus vis tiek augo dėl vis didėjančios bilietų kainos. Tačiau 2013 m. sumažėjus vidutinei bilieto kainai, pirmą kartą nuo 2005 m. sumažėjo ir ES šalių kino teatrų gaunamos pajamos. Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje ES šalių, praėjusiais metais pajamos, gautos už parduotus bilietus, palyginus su 2012 m., padidėjo 5 mln. litų ir siekė 45 378 950 litų. Tiesa, Lietuvoje didėjo ir bilieto kaina: vidutinė kaina 2012 m. buvo 13,30 lito, o 2013 m. ji išaugo iki 13,93 lito.

2013 m. kino teatrų lankomumas mažėjo 20 iš 28 ES šalių. Pernai ES šalių kino teatrus aplankė 907,1 milijonas žmonių – mažiausiai nuo 2005-ųjų. Lietuva tapo viena iš nedaugelio šalių, kurioje ši tendencija nepasitvirtino: 2013 m. Lietuvos kino teatruose iš viso apsilankė 3 256 995 žiūrovų, tai yra 236 663 žiūrovų daugiau nei 2012 m.

2013 metaus žiūrimiausiu Europoje sukurtu filmu tapo „Vargdieniai“ (8,9 milijonai žiūrovų). Palyginimui, populiariausią amerikietišką filmą Europoje „Bjaurusis aš 2“ kino teatruose žiūrėjo 25 417 628 žiūrovai.

Remiantis pirminiais duomenimis, 2013 m. Europos filmų užimama ES rinkos dalis sumažėjo nuo 28,9% iki 26,2% (į skaičių neįtraukti Europoje kurti filmai su JAV investicijomis). Tuo tarpu amerikietiškų filmų užimama Europos rinkos dalis augo nuo 62,8 % iki 69,1 % –  tai didžiausias skaičius per 10 metų. Nors lietuviai vis dar labiausiai mėgsta lankytis JAV pagamintų filmų seansuose (69,27 % žiūrovų), 2013 m. antroje vietoje pagal lankomumą buvo lietuviškos juostos (16,49 % žiūrovų). Palyginimui, 2012 m. JAV pagaminti filmai sudarė 76 % Lietuvoje rodomų filmų, o lietuviški –  tik 2,54 %.

ES pagaminamų filmų skaičius 2013 m. šiek tiek augo. Praėjusiais metais ES šalių kino gamintojai sukūrė 1 546 ilgametražius filmus (1 075 vaidybinius ir 471 dokumentinius), tai yra 18 filmų daugiau nei 2012 m. Praėjusiais metais užfiksuotas ilgą laiką nekitęs lietuviškų ilgametražių vaidybinių filmų skaičiaus augimas. 2013 m. jų buvo išleista 11, kai, palyginimui, 2012 m. – 4, 2011 m. – 2, o 2010 m. – 4. Tokie skaičiai išskiria Lietuvą iš kaimyninių Baltijos šalių: Latvijoje praėjusiais metais sukurti 4, o Estijoje – 7 nacionaliniai ilgametražiai vaidybiniai filmai.

2013 m. ES šalyse buvo skaitmenizuoti 4 390 ekranai. Iš viso šiuo metu ES šalyse yra per 26 035 skaitmenizuotų ekranų. Dešimtyje ES šalių, įskaitant Prancūziją, JK, Nyderlandus, Belgiją, Suomiją, Daniją, pernai buvo skaitmenizuoti beveik visi ekranai.  Lietuvoje praeitais metais iš 95 ekranų  44 buvo skaitmeniniai.